Profesinės sąjungos teisininkų pagalba apgintos pareigūno teisės

photoLietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs Vilniaus apskr. VPK apeliacinį skundą, užbaigė administracijos ginčą su pareigūnu ir nutarė, kad darbuotojas pagrįstai kreipėsi į teismą prašydamas apginti pažeidžiamas jo teises. LVAT atmetė Vilniaus apskr. VPK apeliacinį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pripažįstama, jog pusė mokymosi laikotarpio aukštesniojoje mokykloje turi būti įskaitytą į vidaus tarnybos stažą, pareigūnui priteista per kelis metus susidariusi 829 Lt. darbo užmokesčio nepriemoka ir dėl neteisingai apskaičiuoto stažo nesuteiktos 10 dienų kasmetinių atostogų. Vilniaus apskr. VPK įpareigotas ištaisyti dėl klaidingo teisės interpretavimo atsiradusią skriaudą.

 

 

Tuometinio Vilniaus miesto VPK eismo priežiūros tarnybos pareigūnas kreipėsi į Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinę sąjunga dar 2007 m. pavasarį prašydamas teisinės konsultacijos ir keldamas klausimą, kodėl anksčiau skaičiuota pusė mokymosi laiko į stažą, nuo 2001 m. nebėra skaičiuojama ir ar tai daroma pagrįstai. Pradėjus aiškintis situaciją, profesinė sąjunga kreipėsi į Vilniaus m. VPK, prašydama pateikti Vidaus reikalų ministro įsakymą, kurio pagrindu 1993 metais buvo skaičiuojamas pareigūno stažas (tuometiniai Vidaus reikalų ministro įsakymai nebuvo publikuojami viešai). Gavus dokumentus ir surinkus kitus duomenis, buvo kreiptasi į Vilniaus m. VPK, prašant įskaityti į vidaus tarnybos stažą pusę mokymosi laikotarpio aukštesniojoje mokykloje. Nesulaukus teigiamo atsakymo, 2007 m. gegužės mėnesį buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, pradėtas ginčas tarp administracijos ir pareigūno. Vėliau, surinkus papildomą informaciją, profesinės sąjungos teisininkai, atstovaujantys pareigūną suformulavo ir pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį teismą, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, kuriuo panaikinta taisyklė, jog iki 1995 m. pradėjusiems dirbti pareigūnams stažas skaičiuojamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. nuostatas, konstitucingumo (panaikinus šią normą liko galioti tik Vidaus tarnybos statuto norma, kuri nenumatė pusės mokymosi aukštesniojoje mokykloje laiko įskaitymo į vidaus tarnybos stažą). Taip pat prašyta išsiaiškinti, ar Lietuvos Respublikos Seimas, patvirtindamas Vidaus tarnybos statutą, kuriame nebuvo numatyta jog pusę mokymosi laiko aukštesniojoje mokykloje turi būti įskaitoma į vidaus tarnybos stažą, nepažeidė tokią teisę įgijusių pareigūnų teisėtų lūkesčių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė „greitą ir lengvą“ sprendimą: esą dabar galiojančiame Vidaus tarnybos statute nėra numatyta pusės mokymosi laiko aukštesniojoje mokykloje įskaitymo į stažą, todėl reikalavimas nepagrįstas, o prašymą išsiaiškinti dėl galimų prieštaravimų Konstitucijai - atmetė. Tokį teismo sprendimą teko skųsti apeliacine tvarka. LVAT, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde pateiktą argumentaciją atkreipė dėmesį į bylos sudėtingumą, taip pat į tai, kad teisinis reguliavimas nuo pareigūno tarnybos pradžios 1991 metais keitėsi, buvo nustatomas vidaus reikalų ministro įsakymais, Vyriausybės nutarimais, o galiausiai – įstatymu patvirtintu Vidaus tarnybos statutu. LVAT atkreipė dėmesį, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas ginčą netaikė Vyriausybės nutarimo, kuriuo rėmėsi pareiškėjas, ir neargumentavo tokios pozicijos. Kadangi pirmosios instancijos teisme nebuvo išsamiai išnagrinėtas esantis ginčas, buvo nutarta gražinti bylą į Vilniaus apygardos administracinį teismą.


Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2008 m. gruodį antrą kartą ėmesis bylos, atidžiau įvertino pareiškėjo pateiktus argumentus: iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą, taip pat į vieną iš principų, įtvirtintų Vidaus tarnybos statute – teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą. Teismas nurodė, jog „Iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo teisės aktai numatė, kad į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą turi būti įskaityta pusę studijų Vilniaus politechnikume. Todėl po Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo siekiant užtikrinti teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principus, į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą turi būti įskaitytas minėtas laikotarpis. Atsakovas neturėjo įstatyminio pagrindo perskaičiuoti pareiškėjo vidaus tarnybos stažą dėl Vidaus tarnybos statutu pakeistų vidaus tarnybos stažo skaičiavimo taisyklių. Toks teisės taikymas prieštarauja materialinių teisės normų galiojimo laike taisyklėms ir pažeidžia konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą, pagal kurį turi būti garantuojamos ir ginamos teisėtai įgytos asmens subjektinės teisės.“ Atsižvelgdamas į tokį teisės aiškinimą, teismas įpareigojo Vilniaus apskr. VPK perskaičiuoti pareigūno vidaus tarnybos stažą, priteisė dėl neteisingai skaičiuoto stažo susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką, taip pat įpareigojo dėl neteisingai skaičiuoto stažo nesuteiktas kasmetinių atostogų dienas.


Pateikus tokį teisės aiškinimą, tapo akivaizdu, kad taip interpretuojant šias teisės normas, nelieka prieštaravimų ir galimo neatitikimo Konstitucijai, todėl prašymas kreiptis į Konstitucinį teismą neteko pagrindo ir buvo atmestas.


Vilniaus apskr. VPK nesutiko su tokiu sprendimų, apskundė jį apeliacine tvarka. LVAT, išnagrinėjęs Vilniaus apskr. VPK apeliacinį skundą, 2009 m. lapkričio pabaigoje priėmė nutartį, kuria atmetė Vilniaus apskr. VPK apeliacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas papildomai nurodė, kad „Vilniaus miesto VPK neturėjo juridinio pagrindo Vilniaus miesto VPK viršininko [duomenys neskelbtini] įsakymu Nr. [duomenys neskelbtini] „Dėl tarnybos eigos“ perskaičiuoti pareiškėjo vidaus tarnybos stažą dėl minėtu Vidaus tarnybos statutu pakeistų vidaus tarnybos stažo skaičiavimo taisyklių ir į vidaus tarnybos stažą neįskaičiuoti pusę mokymosi Vilniaus politechnikume laikotarpio. Toks Vidaus tarnybos statuto taikymas prieštarauja teisės normų galiojimo laike taisyklėms (teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t. y. teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Taigi teisės aktai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo) bei pažeidžia konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą (asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos bei galės būti realiai įgyvendinamos ir pasikeitus teisiniam reguliavimui, o vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga), pagal kurį turi būti garantuojamos ir ginamos teisėtai įgytos asmens subjektinės teisės.“

Reikia pažymėti, kad ši sudėtinga byla buvo „išnarpliota“ profesinės sąjungos nario aktyvumo ir pasiryžimo ginti savo teises dėka – ne kiekvienas, net ir padedamas profesinės sąjungos, ryžtasi bylinėtis su darbdaviu bemaž pustrečių metų. Labai svarbi šioje byloje yra teismo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė – asmens teisėtai įgytos teisės, neprieštaraujančios Konstitucijai, turi būti saugomos ir ginamos nepaisant pasikeitusio teisinio reguliavimo.

Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos informacija
Parengė Martynas Austys

MŪSŲ DRAUGAI


  • lp
  • lpsk
  • ltpf
  • mdps
  • pareigunai
  • pdps
  • slaptai
  • vmi
  • vrsps
Top