Šiandien – Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena.

Anot Pasaulio banko, smurtas prieš 15–44 metų moteris pasaulyje sukelia daugiau mirčių ir sunkesnę negalią nei vėžys, eismo nelaimės, maliarija ir karas kartu sudėjus. Nors Vakaruose ši problema menkesnė nei daug kitų pasaulio dalių, vis tik situacija nėra gera. Lietuvoje taip pat.

Kreipiamasi dėl daug smurto artimoje aplinkoje atvejų, deja, daug jų tebėra nutylimi. Yra nemažai tyrimų, rodančių kad galimai net apie 60 proc. nukentėjusiųjų bijo kreiptis pagalbos. Pernai policijos pareigūnai sulaukė virš 58 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. 78,9 proc. suaugusių nukentėjusiųjų sudarė moterys, 12,5 proc. visų nukentėjusiųjų – vaikai iki 18 metų. Nusikaltimai dėl smurto artimoje aplinkoje sudaro daugiau nei 15 proc. (!) visų registruotų nusikaltimų. Tai – didžiuliai mastai. Įsivaizduokite: kasdien policijos pareigūnai vidutiniškai sulaukia virš pusantro šimto pranešimų. Ši problema dar labiau paaštrėjo pandemijos metais.                                     

Yra dar vienas „kabliukas“ – Lietuvoje vis dar dažnai galvojama, kad smurtas tik fizinis. Jis taip pat gali būti psichologinis, seksualinis, ekonominis. Vadinasi, įtraukus šias smurto prieš moteris formas,  pasimatytų dar didesnis mastas.

Atpažinti fizinį smurtą paprasta. Tai – tyčinis prieš moters valią jos organizmui daromas fizinis poveikis, nukreiptas į asmens gyvybės atėmimą, žalos sveikatai padarymą, fizinio skausmo ar kitų fizinių kančių sukėlimą, laisvės atėmimą.

Tuo metu psichologinis smurtas miglotesnis, nors taip pat kenksmingas. Tai gali būti spaudimas, gąsdinimas, gėdinimas, tyčinis bandymas sumenkinti savivertę, apriboti kito asmens  savininkiškumą, jo kontroliavimas, kaltės perkėlimas aukai dėl smurtautojo veiksmų bei daug kitų formų.    

Galiausiai ekonominis smurtas – viena šeimyninio smurto rūšių, kurią naudodamas smurtautojas siekia kontroliuoti savo partnerę: ekonominės laisvės suvaržymas, draudimas dirbti arba baigti mokslus, įvairių daiktų paėmimas ar vogimas.

„Deja, smurtas vis dar yra dažnas reiškinys šeimose. Policijos pareigūnams, mūsų nariams dažnai tenka reaguoti į tokio pobūdžio nusikaltimus. Vis tik šioje srityje ryškėja ir kita tendencija. Smurtas prieš moteris ir mergaites stebimas ne tik realiame pasaulyje, bet ir kibernetinėje erdvėje. Vėlgi, nors tai nėra fizinis smurtas, su tuo turime kovoti ir kaip pareigūnai, ir kaip visuomenė“, – atkreipia dėmesį Vladas Sanda, Vilniaus policijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.

Negalima sakyti, kad šioje srityje nieko nedaroma. Tai atsispindi ir teisėkūroje. Pavyzdžiui, nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigalios naujos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos. Kaip tikisi iniciatoriai, įgyvendinus įstatymo pakeitimus, turėtų padidėti visuomenės nepakantumas smurtui artimoje aplinkoje – siekiama, kad 2030 m. net 95 proc. visuomenės jo nepateisintų.

Priminsime, kad priteikus pagalbos, asmuo turi kreiptis į policiją numeriu 112 (galima išsiųsti ir SMS žinutę). Žinutė turėtų būti rašoma be lietuviškų raidžių, joje reikia nurodyti savo vardą ir pavardę, tikslų vietos adresą (savivaldybė, seniūnija, miestas ar kaimas, gatvės pavadinimas, namo ir buto numeris) ir kas atsitiko. Tikslūs duomenys reikalingi, kad pareigūnai galėtų greitai reaguoti ir užkirsti kelią pavojui.

Vėliau policijos pareigūnai smurtą artimoje aplinkoje patyrusio žmogaus kontaktus perduoda Specializuotos pagalbos centrui, teikiančiam specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims. Į jį galima kreiptis ir savarankiškai, nelaukiant, kol situacija taps pavojinga gyvybei.

„Visuomenė smurto prieš moteris dažnai nemato, tad gali pasirodyti, kad tai ne tokia didelė problema. Vis tik pareigūnai su tuo susiduria nuolat. Svarbu ne tik aukai išdrįsti kreiptis pagalbos, bet, kilus įtarimui, ir aplinkiniams pranešti apie tokius atvejus. Jei visuomenė bus netolerantiška smurto apraiškoms, sugebės suteikti aukoms palaikymą, padrąsinti ilgainiui jo mažės. Čia nėra stebuklingo recepto“, – pabrėžia V. Sanda.