Jau gana

 

SPORTAS LIETUVOS VAIKŲ IR JAUNIMO CENTRE

Tai laiko patikrinta ir garantuota visų sporto ir sveikatingumo paslaugų kokybė. Įvairūs sporto renginiai, mokymai, tobulinimosi užsiėmimai ir nuotaikingos bei naudingos laisvalaikio pramogos vaikams ir suaugusiems!

Skaityti daugiau

Konstituciniame teisme nagrinėta vadinamoji 70 proc. byla

svarstykles Šiandien, 2009-11-12, Lietuvos Respublikos Konstituciniame teisme buvo svarstomi Vilniaus ir Klaipėdos apygardų administracinių teismų prašymai dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje įtvirtintos priedų ir priemokų ribos atitikties Konstitucijai.

Administraciniai teismai, gavę policijos pareigūnų skundus, suabejojo, ar Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas priedų ir priemokų sumos apribojimas (suma negali viršyti 70 proc. pareiginės algos), sudarantis prielaidas nemokėti arba mokėti ne visą sumą valstybės tarnautojui už atliktą darbą poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai (nuosavybė neliečiama), 48 straipsnio 1 daliai (kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą) ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Ginčas tarp valstybės ir pareigūnų atsirado tuomet, kai taikant minėtą valstybės tarnybos įstatymo normą, pareigūnai, kurie dirbdavo naktį, švenčių dienomis ėmė negauti dalies darbo užmokesčio. Nemokėjimas buvo grindžiamas būtent šia Valstybės tarnybos įstatymo norma, draudžiančia mokėti daugiau nei 70 proc. pareiginės algos dydžio priedų ir priemokų.

Bylą teismui pristatė Konstitucinio teismo teisėjas Zenonas Namavičius, o suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Seimo, išleidusio tokį teisės aktą, poziciją gynė Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas.
Seimo atstovas pristatydamas savo poziciją akcentavo, kad valstybės tarnautojų darbo užmokestis yra susitarimo reikalas, todėl šio susitarimo dalis yra ir priedų bei priemokų ribojimas, kuris neprieštarauja konstitucijai. Vėliau, vienam iš teisėjų patikslinus kieno tai susitarimas, V.Kurpuvesas paaiškino, kad parlamente sprendimai priimami konsenso pagrindu, todėl tai veikiau susitarimas perkeltine prasme.

V.Kurpuvesas pristatydamas Seimo poziciją, nurodė, kad atskiri atvejai, kai pareigūnams neišmokamas darbo užmokestis yra institucijų vadovų problema, nes jie esą neužtikrina, kad darbas būtų organizuojamas taip, kad priedų ir priemokų suma už atliktą darbą neviršytų nustatytos ribos, o tokią ribą viršijus, administraciniai teismai, sistemiškai aiškindami Valstybės tarnybos įstatymą ir kitus įstatymus galėtų priteisti pareigūnui neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Teisėjai Tomai Birmontienei pasitikslinus ar  pareigūnas turėtų kreiptis į teismą kiekvienu atveju norėdamas gauti darbo užmokestį, V. Kurpuvesas išsisuko nuo tiesaus atsakymo paaiškindamas, kad institucijų vadovai neturėtų pažeidinėti pareigūnų teisių.

Bylą pristatęs teisėjas Z. Namavičius atkreipė dėmesį į tai, kad pareigūnai ne tik gali dirbti viršvalandžius, bet Vidaus tarnybos statuto numatytais atvejais privalo tai daryti, kėlė klausimą ar valstybė privalo sumokėti tokiam pareigūnui, sąžiningai vykdžiusiam pareigą. V. Kurpuvesas atsakydamas į šį klausimą nurodė, kad tokiais atvejais teismas galėtų išaiškinti (kokiu būdu turėtų būti atsisakyta taikyti galiojančią įstatymo normą, nebuvo paaiškinta).
Susidarė įspūdis, kad atsakinėdamas į teisėjų klausimus V. Kurpuvesas stengėsi perkelti visą atsakomybę institucijų vadovams, netgi nurodė, kad šie nepasirūpino, kad įstaigų etatai būtų pilnai sukomplektuoti. Tiesa, kaip įstaigų vadovai, turėdami teisę mokėti Seimo nustatytą darbo užmokestį, ekonominio pakilimo laikotarpiu galėjo rasti pakankamai norinčių ir tinkančių dirbti asmenų, Seimo atstovas nepaaiškino.

V. Kurpuvesas atsakinėdamas į teisėjų klausimus paaiškino, kad įstaigų vadovai priemokas galėjo skirti tik tiems, kurie neviršija nustatytos ribos, tokiu būdu netiesiogiai buvo tarsi peršama mintis, kad pareigūnai turėtų būti skirstomi į lygius ir lygesnius, nuolat pavedant dirbti naktį ir švenčių dienomis tik vienai daliai pareigūnų (ypač tiems, kurie neturi aukštesnių kvalifikacinių kategorijų, ar patirties valstybės tarnyboje).

Atsakydamas į teisėjų klausimus Seimo atstovas abejojo ar visais atvejais kvalifikacinės klasės (už klases mokamas priedas iki 50 proc. pareiginės algos, pagal senąją Valstybės tarnybos įstatymo redakciją) suteikiamos pagrįstai, todėl ir problema dėl pernelyg dažnai pasiekiamos 70 proc. ribos yra tariamai dirbtinė ir išpūsta.

Konstitucinis Teismas nutarė sprendimo dėl to, ar Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms paskelbimą atidėti, apie sprendimo paskelbimo datą bus pranešta atskirai.

 

Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos informacija.

Parengė Martynas Austys.

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Top