Pasieniečiai suvienijo valdžios institucijas: valstybės siena bus modernizuojama
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pagaliau išgirdo pareigūnų profesines sąjungas ir paragino Vyriausybę spręsti Valstybės sienos apsaugos modernizavimo klausimus. Tokį poreikį tiek Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga, tiek Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) kelia jau nuo praėjusių metų vasaros. Pareigūnų bendruomenė nuolat akcentavo nepakankamą valstybės sienos su Baltarusija stebėjimą ir galimas to grėsmes nacionaliniam saugumui ir kontrabandos rizikas.
Profesinę sąjungą atstovaujanti Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija 2020 m. birželį kreipėsi į Seimo narius, prezidentą bei premjerą ragindami peržiūrėti Nacionalinę Integruoto sienų valdymo 2020-2024 m. strategiją ir skirti sienos stebėjimų sistemų plėtimui 55 milijonus eurų.
„Stebėjimo sistemų pagalba stebima vos 37 proc. sienos su Baltarusija bei 82 proc. sienos su Rusija. Iki 2020 metų pabaigos stebėjimo kameromis buvo padengta apie 60 proc. visos valstybės sienos. Tuo tarpu, likę 40 proc. sienos teritorijos toliau yra saugoma pasienio pareigūnams patruliuojant fiziškai. Tai didžiulės saugumo spragos. Sienos ruožas, kontroliuojamas vien fiziškai, kai tam dažnai trūksta pajėgumų, sudaro palankesnes galimybes kontrabandininkams, ypač ties Baltarusijos pasieniu“, – teigė Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Žygimantas Kalpokas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, siūlydamas Vyriausybei valstybės sienos modernizavimo priemones, nurodė, kad greičiau įdiegta sienų stebėjimų sistema trūkstamuose ruožuose užtikrins valstybinį saugumą. Sistema leis pasieniečiams efektyviau vykdyti funkcijas, laiku aptikti ir operatyviai reaguoti į pažeidimus, realiu laiku fiksuoti ekstremalias situacijas, vertinti galimas rizikas ir keistis informacija tarp institucijų.
Po diskusijų Seime ir Vyriausybėje, iškeltas ambicingas tikslas pasiekti, kad iki 2024 m. visa išorės ES valstybės siena būtų stebima ir saugoma pasitelkiant modernias technines priemones.
Rimantas Liepa, Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas, sako, kad šio sprendimo priėmimui daug įtakos turėjo aktyviai su profesine sąjunga bendradarbiavusi Prezidentūra ir buvusi Vyriausybė. „Smagu matyti, kad tiek NSGK, tiek naujoji Vyriausybė taip pat supranta nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, į kurias mes atkreipėme dėmesį, ir visoms institucijoms pavyko rasti bendrą sutarimą bei imtis veiksmų“, – sako jis.
Jo žiniomis, sienų modernizavimo įgyvendinimui Valstybės sienos apsaugos tarnyba jau seniai buvo atlikusi visus reikiamus namų darbus. Viskas strigo dėl lėšų trūkumo, o kai kur – ir perdėto biurokratizmo. „Nuostabą sukeldavo girdimas biurokratinis posakis, kad iš esmės svarbiam dalykui – nacionaliniam saugumui – užtikrinti nėra pinigų, bet ne tokioms svarbioms išlaidoms jų atsirasdavo. Todėl labai tikiuosi, kad visos sprendimus priimančios institucijos supranta gyvybišką nacionalinio saugumo svarbą ir vieningai eis ta pačia kryptimi, jo įgyvendinimo link“, – pasakoja Rimantas Liepa.
LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė pagyrė konstruktyviai vykusį darbą su ministerijomis bei Seimu. „Pastebime, kad mūsų federacijos keliami pareigūnų bendruomenei, o taip pat ir visai valstybei svarbūs klausimai nėra ignoruojami ar nustumiami į šalį. Toks teigiamas požiūris skatina profesines sąjungas dar aktyviau dirbti bendruomenės labui“, – sako L. Soščekienė.
Ž. Kalpokas pridūrė, kad tam tikrų sprendimų iš institucijų vis dar laukiama. Jau anksčiau profesinės sąjungos keltas klausimas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kaip valstybės ginkluotųjų pajėgų sudėtinės dalies karo padėties atveju, aprūpinimo modernia ginkluote.
„Šiuo metu pasienio pareigūnų turima ginkluotė yra paprasčiausiai pasenusi. Todėl, norint užtikrinti efektyvią sienos apsaugą, būtina aprūpinti pareigūnus modernia, NATO reikalavimus ir standartus atitinkančia, ginkluote. Taip pat, ir individualiomis apsaugos priemonėmis, parengiant atitinkamą aprūpinimo grafiką ir numatant tam tinkamą finansavimą. Tikimės, kad ir šiuo klausimu atsakingos institucijos gebės išklausyti, susitarti ir atitinkamai sureaguoti“, – teigė jis.
2021-03-01
LTPF informacija
