Pareigūnė N. R. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu buvo atleista iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą (jei dėl laikino nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau  kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių). Šiuo įsakymu taip pat buvo      nurodyta išmokėti išeitinę kompensaciją pagal Statuto 57 straipsnį. Darbdavys iš priskaičiuotos kompensacijos 21 033,03 Lt sumos išskaičiavo 5 047,92 Lt pajamų mokestį.

Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos teisininkai patarė pareigūnei kreiptis į teismą dėl neteisėtai išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio priteisimo. Skunde pareigūnė prašė teismo priteisti iš Vilniaus apskr. VPK neteisėtai išskaičiuotą pajamų mokestį iš išeitinės kompensacijos. Rėmėsi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu (ginčui aktuali 2008-04-10 įstatymo Nr. X-1485 redakcija), kuriame nurodyta, kad neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia, ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas. Pažymėjo, kad darbdavys, atleisdamas ją iš tarnybos, neturėjo galimybės pareikšti savo valią, t. y. atleisti ar neatleisti, dėl to išmokėta išeitinė kompensacija turėtų būti priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms.
Atsakovas Vilniaus apskr. VPK su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu pareigūnės skundą patenkino. Teismas priteisė pareigūnei iš atsakovo neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį – 5 047,92 Lt.
Atsakovas Vilniaus apskr. VPK apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vilniaus apskr. VPK apeliacinį skundą atmetė,  Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkte yra išvardintos konkrečios, šios teisės normos taikymą nulemiančios aplinkybės (atitinkamas neatvykimo į tarnybą dėl laikinojo nedarbingumo laikotarpis, nesant šioje normoje nustatytų išimčių), kurios pagal savo prigimtį yra objektyviosios ir negali būti siejamos nei su darbdavio, nei su pareigūno valia. Teismas akcentavo, kad atsiradus tokioms aplinkybėms darbdavys (šiuo atveju atsakovas) privalo taikyti šią materialinės teisės normą ir neturi diskrecijos jos nepaisyti. Teismas pabrėžė, kad tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir Statuto 56 straipsnio 3 dalis, kurioje yra nustatytas atitinkamas darbdaviui privalomas elgesio modelis, kai atsiranda Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatytos aplinkybės (pagal šią teisės normą, „pareigūnas Statuto 53 str. 1 d. 15 p. nurodytu pagrindu atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą darbo dieną, kai sueina šiame punkte nurodyti terminai, ir prieš 30 kalendorinių dienų iki Statuto 53 str. 1 d. 15 p. nurodyto termino suėjimo pareigūną jo laikinojo nedarbingumo metu raštu įspėjus apie galimą atleidimą“).

Su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi galite susipažinti čia.

Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos informacija.
Parengė teisininkė Gema Zapasnykienė.