Analitikų prognozės pildosi – statistika rodo, kad nusikalstamumo kreivė, nepaisant pastangų tam užkirsti kelią, vis dėlto kyla. Tai birželio 18-ąją spaudos konferencijoje „Viešasis saugumas: visuomenės lūkesčiai ir policijos galimybės“ akcentavo policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas. Negana to, lyginant balandžio ir gegužės duomenis, matyti, kad nusikalstamumo augimo tempai intensyvėja.
Policijos vadovas akcentavo ir policijos pastangas: ištiriama daugiau nusikaltimų nei pernai. Tai rodo, kad pareigūnų darbo intensyvumas nesumažėjo, nors esama gana daug priežasčių ir aplinkybių, sunkinančių šios institucijos veiklą.
Šiuo sunkmečiu ypač svarbi viešosios policijos veikla, jos prevencinė ir bendradarbiavimo su visuomene kryptys.

Per penkis 2009-ųjų mėnesius šalyje registruota 35 014 nusikalstamų veikų, tai yra 5,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Ištirta 43,4 proc., pernai – 43,9 proc. Absoliučiais skaičiais, šiemet nusikalstamų veikų ištirta 4,2 proc. daugiau nei pernai (15 201 šiemet ir 14 590 pernai).
Bene labiausiai padaugėjo (net 166,4 proc.) netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimo, laikymo ar realizavimo atvejų. Šiemet registruota 754 tokie atvejai.
Labai padaugėjo (46,6 proc.) sukčiavimų, jų iš viso registruota 1948. Ištirta 59,5 proc., pernai – 65,8 proc.

Šeši iš dešimties (62 proc.) Lietuvos gyventojų  policija pasitiki, daugiau nei pusė gyventojų (58 proc.) jaučiasi saugūs savo gyvenamoje vietovėje, rodo rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai" atlikta apklausa.
Nuo 2004 m., kuomet pradėti daryti tokie tyrimai, pasitikėjimas policija išaugo 14 proc. (2004 m. pasitikinčiųjų buvo 48 proc.), o palyginus su praėjusiais metais pasitikinčiųjų skaičius padidėjo 9 proc. (nuo 53 iki 62 proc.).
Per pastaruosius tris metus labiausiai pasikeitė kaimo gyventojų nuomonė - policija labiau pradėjo pasitikėti moterys, vyresni nei 50 metų žmonės rajonų centrų ir mažų miestelių gyventojai, respondentai, kurių šeimos pajamos per mėnesį mažiausios, specialistai ir tarnautojai bei pensininkai. Per metus požiūris į policiją nepakito tik dviejose gyventojų grupėse - moksleivių ir studentų bei vadovų, o visose kitose pasitikinčių policija padaugėjo.
30 proc. apklaustųjų teigia, jog policija nepasitiki. Lietuvos gyventojai nepasitiki policija dažniausiai dėl to, jog mano, kad policija yra susijusi su nusikaltėliais, korumpuota (30 proc.), kad ji blogai dirba (24 proc.). Gyventojai netiki, kad pareigūnai pajėgūs surasti nusikaltėlius, taip pat nepasitiki todėl, kad policija sunku prisišaukti.
Saugiai savo gyvenamoje vietovėje dažniau jaučiasi vyrai nei moterys, jaunesni žmonės, kaimo gyventojai, studentai ir moksleiviai. Nesaugiai savo gyvenamoje vietovėje dažniau jaučiasi moterys, vyresni asmenys, mažesnių Lietuvos miestų gyventojai ir pensininkai. Per paskutinius metus žmonių dalis, kurie jaučiasi saugūs savo gyvenamoje vietovėje, padidėjo 6 procentiniais punktais.
61 proc. apklaustųjų nurodė, kad policijos ir gyventojų santykiai jų gyvenamojoje vietovėje yra geri. Kad gyventojų santykiai su policija yra geri dažniau nurodė tie, kas pasitiki policija (84%), kurie per metus nebuvo nukentėję, vyresni nei 50 metų žmonės, žmonės gyvenantys ne didmiesčiuose, pensininkai. Per paskutinius metus, manančių, kad gyventojų santykiai su policija yra geri, padidėjo 9 procentiniais punktais.
Kas dešimtas (10%) Lietuvos gyventojas mano, kad  santykiai su policija jų gyvenamojoje vietovėje yra blogi. Kaip ir anksčiau, taip dažniau atsakė tie, kas per paskutinius metus nukentėjo nuo teisės pažeidimų (28%), arba nepasitiki policija (28%). Santykinai kiek labiau blogus santykius su policija išskyrė jaunimas iki 30 metų (15%) ir bedarbiai (15%).
Apklausa vyko š. m. balandžio 22-29 d. Jos metu apklausta 1000 suaugusių Lietuvos gyventojų (18 m. ir vyresnių).