Vartotojams

Spauda apie mus

Nauja mada – smogti ir sprukti

Lietuvos policija pripažįsta – krašte įsisiautėjo teisinis nihilizmas, daugėja fizinio pasipriešinimo policijos pareigūnams atvejų. Tarp agresyviai policijos atžvilgiu nusiteikusių piliečių yra nemažai vairuotojų, kurie, užmiršę savo pareigas, linkę ginti teises provokuodami konfliktus. Pasipriešin...

Plačiau...
Valstybės tarnyba - ir vėl reformų akivaizdoje

Savaitraštis "Veidas" šeštą kartą skelbia geriausius valstybės tarnautojus ir geriausias valstybės institucijas. Vienas valstybės tarnautojas atvirai prisipažino - šios savaitraščio "Veidas" iniciatyvos laukia ne mažiau negu Kalėdų, nes tai bene vienintelė proga per metus išgirsti apie valstybės tarnautojus ir gerą žodį.

Po šio renginio vėl tenka grįžti į nemalonią realybę ir klausytis užgaulių pravardžių bei valdininkų adresu siunčiamų prakeiksmų. Praėję metai valstybės tarnautojams labiausiai įsiminė reformomis. Jų pasekmė - šiemet geriausiųjų rinkimuose dalyvavusių tarnautojų sąrašas keitėsi bene labiausiai per visus Šešerius metus. Valdančioji koalicija pernai nusprendė sustiprinti ministrų komandas, tad ministerijos sekretorius pakeitė kancleriai bei politinio pasitikėjimo viceministrai. Nuo liepos I d. panaikintos apskričių administracijos, todėl šiemet į kandidatų sąrašą nebeįtraukėme ir ankstesniais metais jame buvusių apskričių viršininkų. Ne vienas šiemet rinkimuose dalyvavęs valstybės tarnautojas šią netektį pajuto ir pabrėžė, kad per pusantrų metų valstybės tarnyboje neliko daug profesionalų. Buvo ir tokių kaip Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos direktorius ponas Česlovas Balsys, kurie šiemet atsisakė dalyvauti apklausoje motyvuodami, kad nebemato kandidatų, už kuriuos būtų verta balsuoti. Priminsime, kad Metų valstybės tarnautoją renka patys tarnautojai, balsuodami už, jų nuomonė, geriausiai dirbančius kolegas. Iš viso anketą išsiuntėme maždaug 140 valstybes tarnautojų, tarp jų ir apskričių viršininkams, taip pat Seimo komitetų pirmininkams, kurių keliai dažnai susikryžiuoja su valstybes tarnautojų. Atsakymus atsiuntė apie šimtą respondentų. Dar viena šių metų naujovė - siekdami pristatyti daugiau gerai dirbančių valstybės tarnautojų, nutarėme nevertinti kolegų ankstesniais metais pripažintų, pagerbtų ir Metų valstybės tarnautojo titulą jau pelniusių tarnautojų: finansų viceministro Edmundo Žilevičiaus ir Ūkio ministerijos kanclerio Gedimino Miškinio. Už šiuos valstybės tarnautojus skirtų balsų neskaičiavome. Kodėl jie geriausi Šiemet geriausiu valstybės tarnautoju išrinktam Seimo kancleriui Jonui Mileriui kolegos negailėjo gražių žodžių ir priminė, kad J.Milerius be priekaištų dirbo Seime nuo pat Aukščiausiosios Tarybos laikų - kūrė Seimo informacinių technologijų bazę. "J.Mileriaus paskyrimas kancleriu buvo retas atvejis, kada Seimas, šiaip jau labai margas, balsavo vieningai", - pabrėžė apklausoje savo balsą už J.Milerių atiduodamas kitas valstybės tarnautojas. Beje, Seimo kanclerį į šį kandidatų sąrašą šiemet įtraukėme pirmą kartą. Antrosios vietos laimėtojas - Europos teisės departamento direktorius Deividas Kriaučiūnas visus Šešerius metus kolegų sprendimu atsidurdavo geriausiųjų dvidešimtuke ir kasmet nuosekliai artėjo viršūnės link. Visus šiuos metus iš dvidešimtuko nedingsta ir tokie valstybės tarnautojai, kaip Dainius Numgaudis. Reinoldijus Šarkinas, Rūta Baškytė, Arūnas Kazlauskas. Valstybinių institucijų rinkimuose moderniausia, pažangiausia ir geriausiai dirbančia šiemet pripažinta Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Tai pirmas Šios institucijos įsiveržimas į patį viršų -pernai ji užėmė devintą vietą. "Reikia pripažinti, kad VMI veikla gerėja, pajamų deklaravimo procesas vis modernesnis ir patogesnis. Mūsų studijose apie viešajame sektoriuje priimtus informacinius sprendimus, kurie davė naudos, VMI diegiama sistema minima kaip geros praktikos pavyzdys", -pabrėžė Viešosios politikos ir vadybos instituto direktorius Haroldas Brožaitis. Per visus šešerius metus, kai rengiami Šie rinkimai, pirmame geriausių valstybės institucijų dešimtuke išliko Valstybės kontrolė. Krašto apsaugos ministerija, Europos teisės departamentas. Finansų ir Teisingumo ministerijos. Nemalonios žinios šiemet skirtos Lietuvos bankui - per šešerius metus tris kartus geriausia institucija pripažintas Lietuvos bankas smuko žemyn net į 20 vietą. Iš dešimtuko taip pat šiemet iškritusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nupuolė į 50 vietą. Įspūdingu kilimu reitingo lentelėse aukštyn šiemet, palyginti su praėjusiais metais, pasižymėjo Žemės ūkio ministerija, iš 46 vietos šoktelėjusi į l l-ąją. ir Energetikos ministerija, iš 47 vietos pakilusi į 18-ą. Kasmetiniai geriausiai dirbančių valstybės institucijų reitingo autsaideriai - Kultūros, Sveikatos apsaugos ministerijos. Valstybinė ligonių kasa, Turizmo departamentas ir keletas kitų. Beje, šiemet užsakėme ir sociologinę gyventojų apklausą, prašydami piliečių įvertinti valstybės institucijas, su kuriomis jiems tenka susidurti bene dažniausiai. "Veido" užsakymu tyrimų bendrovės "Prime Consulting" atlikta apklausa parodė, kad piliečių ir valstybės tarnautojų nuomonės apie geriausiai dirbančias institucijas gana smarkiai išsiskyrė. Tarkime, valstybės tarnautojai mano, kad geriausiai dirbanti ministerija - Finansų. Tuo tarpu šios ministerijos tarp dirbančių geriausiai nenurodė nė vienas apklaustas pilietis. Piliečių nuomone, geriausiai dirba Užsienio reikalų ministerija (26,8 proc). Labiausiai valstybės tarnautojai ir piliečiai sutaria dėl Krašto apsaugos ministerijos: piliečiai geriausiai dirbančių ministerijų sąraše jai skyrė antrą, o valstybės tarnautojai - trečią vietą. Nestebina, kad gyventojai, labiausiai pasitikėdami ugniagesiais ir gelbėtojais, geriausiai dirbančia valstybes institucija išrinko Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentą (31.6 proc.). Antroje vietoje - Ryšių reguliavimo tarnyba (20,4 proc.). "Šio pasirinkimo motyvas-griežtas rinkos reguliavimas, baudos operatoriams, mažai matoma politikavimo", - mano "Prime Consulting" vadovas Saulius Olencevičius. Iš valstybės tarnautojų į 20 vietą nuleistas Lietuvos bankas. O su valstybės tarnautojais, kad geriausiai dirba VMI. suliktų tik 0,2 proc. piliečių. Sunkmečiu veržiasi į valstybės tarnybą Apklausoje piliečių taip pat klausėme, kaip per pastaruosius 20 metų pasikeitė valstybinės institucijos. Didžiosios dalies respondentų manymu, į blogąją pusę - 59 proc. apklaustųjų tvirtina, kad valstybės institucijose įsišaknijo biurokratija ir jos nutolo nuo žmonių, 29 proc. įsitikinę, kad valstybės institucijos dabai' dar neskaidresnės, korumpuotesnės negu sovietmečiu. Tik 10.6 proc. respondentų mato teigiamų ženklų ir tvirtina, kad institucijos tapo modernesnės bei europietiškesnės. Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius Algis Krupavičius tvirtina, kad valstybės tarnybos įvaizdis išlaiko gana ženklų ryšį su pasitikėjimu valstybės valdžios institucijomis: jei žmonės nepasitiki Seimu, Vyriausybe, partijomis, o tas nepasitikėjimas dabar rekordiškai didelis, valstybės tarnybos įvaizdis turi tendenciją blogėti. Bet štai ir paradoksas - nors lietuvių požiūris į valstybės tarnautojus negerėja, sunkmečiu išaugus nedarbui noras dirbti valstybės tarnyboje smarkiai padidėjo. Valstybes tarnautojo pareigybė piliečiams tapo patraukli, nes valstybės tarnyba jiems asocijuojasi su ramiu užutekiu, į kurį patekęs saugiai pragyvensi krizę. Kaip informavo Valstybės tarnybos departamento specialistai, 2007 m. organizuotuose konkursuose į valstybės tarnautojo pareigas vidutiniškai dalyvavo po du pretendentus, o 2009 m. - jau po 6.7 pretendento. Jei visuomenės požiūris į valstybės tarnybą nesikeis, gerėjant ekonominei padėčiai darbo valstybės tarnyboje dauguma vėl ims kratytis. Ministro pirmininko tarnyba šiuo metu kaip tik rengia valstybės tarnybos tobulinimo koncepciją, tačiau ar ji duos rezultatų? Valstybės tarnautojus skirs kadencijai Ministro pirmininko tarnybos Strateginio koordinavimo departamento direktorė Jurgita Šiugždinienė tvirtina, kad valstybes tarnybos tobulinimo reforma pirmiausia siekiama sustiprinti vadovų korpusą. "Pažangiose Europos Šalyse, skirtingai nei Lietuvoje, vadovams taikomos kitokios nuostatos nei paprastiems specialistams- tiek priimant juos į darbą, tiek keliant jų kvalifikaciją. Be to, Lietuvoje susiformavusi tradicija gerus specialistus paaukštinti į vadovus, tačiau geras specialistas nebūtinai geras vadovas", - teigia departamento direktorė. Vienas esminių šiuo metu rengiamos valstybės tarnybos tobulinimo koncepcijos siūlymas departamento direktoriams ir ministerijų kancleriams Įvesti kadencijas. Aukščiausio lygio vadovas eitų pareigas ketverius metus - jeigu po šio laikotarpio jis vertinamas teigiamai, kadencija pratęsiama dar ketveriems metams, o po to tarnautojui siūloma kandidatuoti į vadovaujamas pareigas kitoje ministerijoje. A.Krupavičiui kyla abejonių, ar aukščiausio lygio vadovų darbas pagal terminuotas darbo sutartis Lietuvoje bus efektyvus. "Ar tokia sistema neskatins darbo imitavimo, rezultatų mažomis sąnaudomis, bet labiau parodomųjų, o ne esminių?" - svarsto A.Krupavičius. Anot jo, veikia psichologiniai aspektai: lietuviai nemėgsta dirbti pagal terminuotas darbo sutartis, ypač vadovai,-jiems norisi stabilumo, aiškumo, garantijų. Tuo tarpu J.Šiugždinienė tvirtina, kad rotacijos sistema aukščiausio lygio karjeros valstybės tarnautojams suteiktų horizontalios karjeros galimybę. Koncepcijoje taip pat numatytas individualios atsakomybės už veiklos rezultatus sustiprinimas - tiek specialistai, tiek vadovai turės išsikelti tikslus ir apibrėžti, kaip jų sieks. "Dabar dažnai nuskamba klausimas, kas atsakingas už negerai padarytą darbą, o mes negalime pasakyti pavardės", - kodėl reikėtų Šių pokyčių, motyvuoja J.Šiugždinienė. Dar vienas siūlymas - lankstesni darbo santykiai. Koncepcijoje Įrašytas siūlymas atleisti valstybės tarnautoją šalių susitarimu, samdyti pagal terminuotas sutartis projektams atlikti. Ministro pirmininko tarnyba jau rengia atitinkamus teisės aktus, reikalingus koncepcijos nuostatoms įtvirtinti, — dalis jų įsigalios nuo rugsėjo l-ostos. Spalio l-ąją planuojama pateikti Seimui Valstybės tarnybos įstatymo pataisas. Tikimasi, kad jei Seimas pritars, pataisos įsigalios nuo 2011 metų. Telieka tikėtis, kad įvykdžius šią reformą ir sustiprinus valstybės tarnautojų atsakomybę už pasiektus rezultatus visuomenėje nyks stereotipai apie tinginius biurokratus ir mažiau sklandys tokių juokelių: valdininkas sako savo pavaldiniui: "Darbo vietoje skaitote laikraštį?" - "Na, matote, nuo rytojaus atostogauju, tai pradėti romano nenorėjau".

VRM informacija

Komentarai (0)

Rašyti komentarą

mažinti | didinti
security image
Įveskite pateiktą tekstą

busy