Vartotojams
Spauda apie mus
POLICININKO BLOGAS: laiku ištiesta pagalbos ranka išgelbsti gyvybęVisais laikais savižudybė buvo ir tebėra sukrečiantis, prieštaringas, daug klausimų keliantis reiškinys. Lietuvoje savižudybių problema yra opi, o savižudybių rodikliai, lyginant su kitomis šalimis, aukšti. Mūsų šalyje kasmet nusižudo virš 1000 žmonių, o mažiausiai 10 kartų daugiau žmonių kasm... Plačiau... |
| Kaip perrašius Darbo kodeksą atsiras darbo? |
|
Didelis nedarbas paverčia darbuotojus itin pažeidžiamais ir nuolankiais – dėl duonos kąsnio žmogus iškęs viską. Tačiau šiuo metu kilo vajus liberalizuoti darbo santykius kitu kilniu tikslu – ne pritraukti investicijų, kaip buvo anksčiau, o pagausinti darbo vietų...
Neseniai sukako metai, kai pradėjo veikti „Saulėtekio“ komisija, turėjusi priimti svarbius verslui ir ekonomikai sprendimus, kurie palengvintų mūsų visų padėtį. Tačiau verslo ir Laisvosios rinkos instituto atstovai teigia, kad svarbiausi verslui sprendimai liko nepriimti. O tie svarbiausi sprendimai – tai darbo santykių liberalizavimas. Apsikeitus vaidmenimis
„Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė sakė, kad dabar, kai nedarbas taip smarkiai išaugęs, kai kurios gyventojų grupės yra išstumtos iš darbo rinkos, nes joms Darbo kodekse numatytos palankesnės sąlygos atleidimo atveju – ilgesnis įspėjimo laikotarpis, pirmenybė likti darbe. Kitaip sakant, darbdavys, užuot kentęs su priešpensinio amžiaus žmonių, žmonių, auginančių vaikus ar neįgalius vaikus, atleidimu susijusius apribojimus, verčiau visai jų nepriims į darbą, o valdžia, darbo įstatymais bandydama jiems padėti, atvirkščiai – tiesiog kenkia ir stumia juos iš darbo rinkos.
Iš esmės tai tiesa – darbdaviai, jeigu yra galimybė ir kur tai įmanoma, stengiasi išvengti priimti į darbą „rizikingus“ darbuotojus. Tačiau rūpinimasis darbuotojų vargais atrodo kiek apsimestinis, kaip ir kitos panašaus plauko psichologinės manipuliacijos, sakykim: jei tu man nepadėsi, tau pačiam bus blogiau. Visuomet atrodo garbingiau aiškiai deklaruoti savo interesus ir bandyti įrodyti, kad tie interesai nebus įgyvendinti pakenkiant būtent kitos šalies interesams. Kitaip sakant, lengvesnis atleidimas nereikš vien tik lengvesnio atleidimo, t. y. galimybės pirmai progai pasitaikius atsikratyti darbuotojo ir tuoj pat priimti kitą – labiau išbadėjusį, stipresnį ar nuolankesnį. Juk esant tokiam nedarbui tai galima padaryti per vieną dieną. Tačiau, pasak Laisvosios rinkos instituto direktorės Rūtos Vainienės, lengvesnis atleidimas ir lengvesnis priėmimas į darbą skatina darbo rinką. Taip pat reikėtų naikinti darbo laiko suvaržymus, leisti ilgesnę darbo savaitę, nors Europos Sąjungoje paprastai einama kitu keliu: trumpinamas darbo laikas, kad daugiau žmonių išliktų darbo rinkoje. Taip pat siūloma keisti kitus reikalavimus, kurie darbdaviui yra per dideli, nors konkrečiai neįvardijama kokius. Valdžia tiki verslo ašaromis
Lygiai toks pats darbo santykių liberalizavimo paūmėjimas vyko ir praėjusį pavasarį. Pataisomis buvo siūloma nustatyti galimybes lanksčiau peržiūrėti nuostatas dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, leisti kolektyvinėse sutartyse sulygti dėl kitokių išeitinių išmokų, įspėjimo terminų. Šiuo metu su darbuotojais, auginančiais vaikus iki 14 metų, darbo sutartis gali būti nutraukiama tik ypatingais atvejais, o kolektyvinėse sutartyse siūloma leisti nustatyti ir mažesnį vaikų amžių – iki 10 metų. Terminuotą sutartį siūloma leisti nutraukti, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, sumokant ne mažesnę nei darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką. Darbo kodeksas numato, kad tokiu atveju darbdavys turi atsiskaityti už likusį darbo sutarties galiojimo laiką. Darbo kodeksas taip pat numato, kad nutraukus darbo sutartį, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o siūloma leisti kolektyvinėje sutartyje nustatyti ne mažesnę nei vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką. Iš Darbo kodekso siūloma išbraukti nuostatą, draudžiančią sudaryti terminuotas darbo sutartis, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo leisti darbdaviams ir darbuotojams patiems kolektyvinėse sutartyse sutarti dėl viršvalandinio darbo, darbo laiko, prastovų apmokėjimo, ilgesnių nemokamų atostogų, atostogų trukmės, išeitinių išmokų dydžių, terminuotų ilgalaikių sutarčių. Ne visi šie siūlymai buvo priimti, tarkim, patys pavojingiausi (pavyzdžiui, terminuotos sutarties sudarymas nuolatinio pobūdžio darbui), tačiau visi jie liko aktualūs ir toliau. Vėl pavasarinis paūmėjimas
Neseniai Vyriausybėje vyko Vyriausybės kanclerio Deivido Matulionio vadovaujamos darbo grupės darbo santykių klausimams nagrinėti skirtas posėdis. Darbo grupėje dalyvauja visų Nacionalinio susitarimo partnerių – asocijuotų verslo struktūrų, profesinių sąjungų ir valstybės institucijų – atstovai. Ministro Pirmininko kancleris D. Matulionis pabrėžė, kad darbo santykiai Lietuvoje yra reguliuojami pernelyg detaliai, griežtai ir painiai. Esamas reglamentavimas neatitinka susidariusios ekonomikos padėties, trukdo įmonėms greitai ir veiksmingai prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų, stabdo naujų darbo vietų kūrimą, mažina Lietuvos patrauklumą investicijoms. Tai nepalanku nei darbdaviams, nei darbuotojams. Pasak D. Matulionio, priimant sprendimus svarbiausia yra pasirūpinti darbo santykių lankstumu ir darbuotojų apsauga, o tik tada galima kalbėti apie naudą ir visuomenei, ir šalies ekonomikai. Pasaulio banko atlikto tyrimo „Doing Business 2010“ duomenimis, pagal darbo santykių lankstumo indeksą Lietuva iš 183 pasaulio valstybių užima 119 vietą. Vertinant darbo santykių lankstumą atsižvelgiama į darbo laiko lankstumą, įdarbinimo ir atleidimo iš darbo sudėtingumą, atleidimo iš darbo sąnaudas. Lietuvoje ypač nepalankiai įvertintas darbo laiko reguliavimas. Ekonomikos plėtrai yra reikalingi kur kas lankstesni darbo santykiai, kurie paskatintų naujų darbo vietų kūrimą, prisidėtų prie nedarbo mažinimo, jaunimo įdarbinimo, mažintų paskatas dirbti nelegaliai ar neįforminant realiai dirbto laiko, modernizuotų darbo rinką. Kita vertus, darbo santykių lankstumo didinimas, didesnės laisvės darbdaviams įdarbinant ir atleidžiant darbuotojus suteikimas, galimybių tartis tarpusavyje sudarymas turi būti atitinkamas darbuotojų saugumo užtikrinimui. Reikia pripažinti, kad spaudimas vyksta organizuotai ir sistemiškai. Nors profsąjungos protestuoja prieš kai kuriuos Darbo kodekso pakeitimus ir Seimas juos net atmeta, ilgainiui idėjos vėl atgimsta. O klausimas, kaip Darbo kodekso pataisos padidintų darbo vietų skaičių, taip ir lieka neatsakytas... www.delfi.lt
|


