Nusikaltimų tyrimo ir prevencijos procesas–vienas iš svarbiausių policijos uždavinių.Todėl nusikalstamų veikų atskleidimo ir tyrimo organizavimo optimizavimas tapo viena iš svarbių kriminalistinės taktikos vystymosi krypčių. Teisėsaugos institucijų veiklos ataskaitose vis didesnis dėmesys akcentuojamas į darbuotojų kompetenciją ir kvalifikaciją.
Nagrinėjant prokuratūros veiklos ataskaitas, didesnis dėmesys skiriamas atskirų nusikalstamų veikų (prekybos žmonėmis, korupcijos) tyrimo ypatumams, tačiau vėlgi, akcentuojama, jog sudėtingus ir didelės apimties ikiteisminius tyrimus atlieka žemos kvalifikacijos tyrėjai, kuriems trūksta teisinių žinių ir praktinio darbo įgūdžių, todėl prokuroras, organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas, turi nurodyti raštu kaip atlikti net ir elementarius tyrimo veiksmus. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesuinteresuoti greitai ištirti bylą, nes ir taip didelis darbo krūvis. Tad tyrėjo darbo organizavimo, kompetencijos, kvalifikacijos klausimai – bene opiausios problemos sprendžiant klausimus, kaip kokybiškai, išsamiai ir kvalifikuotai atlikti ikiteisminį tyrimą. Logiška, nes sėkmingą teisinę reformą lemia ne tik pačių įstatymų normų turinys, bet ir tai, kaip jos įdiegiamos praktikoje. Vien tik naujos įstatyminės bazės sukūrimas negarantuoja efektyvaus normų įgyvendinimo mechanizmo.
Nusikalstamų veikų dabartinės būklės analizė leidžia daryti prielaidą, jog teisėsaugos institucijos nepakankamai efektyviai užtikrina nusikalstamų veikų ištyrimą. Esminis klausimas: kokie veiksniai sąlygoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbą ir kaip pagerinti jų darbą. 2005 m. Teisės institutas pateikė išvadas Teisingumo ministerijai dėl naujojo baudžiamojo proceso spartinimo galimybių. Minėtose išvadose akcentuojama, jog didelis darbo krūvis, teisinių ir vadybinių žinių trūkumas bei ne visai aiškus funkcijų pasidalinimas kol kas trukdo išnaudoti visas galimybes. Tinkamos kompetencijos užtikrinimas reikšmingas ikiteisminio tyrimo organizavimo efektyvumui.
Veiksniai, įtakojantys tyrėjų kompetenciją ir kvalifikaciją
“Bet kokios, net ir pačios patikimiausios ir šiuolaikiškiausios, kovos su nusikalstamumu priemonės nebus reikšmingos, jeigu jos atsidurs profesionaliai nepasirengusio žmogaus rankose”, - teigia prof. V.Bachin. Tad profesionalių darbuotojų parengimas ir tobulinimas – teisėsaugos darbo efektyvumo garantas. Nagrinėjant įvairių laikotarpių policijos pareigūnų rengimo klausimus, reikia pažymėti, jog tyrėjų kvalifikacijos problemos buvo aktualios ir anksčiau. Prof. E.Palskys, nagrinėdamas 1918 – 1940 m. laikotarpio kriminalistikos raidą, pažymi, jog viena iš svarbių kriminalistikos mokslo krypčių buvo policijos ir tardymo darbuotojų intelektualinio ir profesinio lygio kėlimas, “panaudojant jų darbe naujausius mokslo bei technikos laimėjimus nusikaltimams aiškinti ir nusikaltėliams sekti”.
Pastaruoju metu personalo vadybos problemoms skiriama vis daugiau dėmesio. Ypač akcentuojamas “darbuotojų kompetencijos ugdymo, karjeros motyvavimo, atsakomybės problemos”.
Ikiteisminio tyrimo tyrėjų kvalifikacijos problemos gvildentos ne kartą. Prokurorų nuomone, “tyrėjais priimami dirbti žmonės, neturintys teisinio išsilavinimo. Dėl žemo atlyginimo ir didelių darbo krūvių sunku surasti gerą specialistą”. Prokuratūros ataskaitose pažymima, jog pagrindinės policijos atliekamo ikiteisminio tyrimo bėdos yra žema tyrėjų kvalifikacija, teisinių žinių stoka, dažna tyrėjų kaita. Prokurorų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos kūrimas ir įgyvendinimas – taip pat vienas iš prioritetinių šios insitutcijos tikslų, įvardintų įsigaliojus naujam BPK. Tinkamos kompetencijos užtikrinimo ir ikiteisminio tyrimo organizavimo efektyvumo sąsajas rodo ir įvairūs atlikti tyrimai. Teisės instituto atlikto tyrimo duomenimis, svarbią reikšmę ikiteisminio tyrimo organizavimo efektyvumui turi tinkamos kompetencijos užtikrinimas. Atlikto tyrimo metu nustatyta, jog net 85 procentai apklaustų prokurorų ir 64,7 procento ikiteisminio tyrimo teisėjų mano, jog vadovavimas ikiteisminiam tyrimui ir kontrolė būtų efektyvesnė, jei ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėtų aukštesnę kvalifikaciją.
Būtina panagrinėti veiksnius, sąlygojančius žemą tyrėjų kvalifikaciją ir pernelyg didelę ikiteisminio tyrimo pareigūnų kaitą.
Pirma, ikiteisminio tyrimo pareigūnų kvalifikacijos ir kompetencijos pokyčius sąlygojo ir 2003 m. įsigaliojęs BPK. Viešosios policijos pareigūnams, tapusiems ikiteisminio tyrimo pareigūnais, taipogi pavesta tirti nusikalstamas veikas. Atlikta ikiteisminio tyrimo pareigūnų apklausa parodė, kad viešosios policijos pareigūnai kartais tiria apysunkius ar net sunkius nusikaltimus. Be to, nepamatuotas buvo ir bandymas suvienodinti buvusiųjų tardytojų ir operatyvinių darbuotojų funkcijas. Universaliojo ikiteisminio tyrimo pareigūno statusas išbalansavo tuometinę situaciją: buvę operatyviniai darbuotojai ir viešosios policijos padalinių pareigūnai ėmėsi tirti bylas ir atlikti procesinius veiksmus. Neprofesionalumas, nepasirengimas, atliktų ikiteisminio tyrimo formalumas leido pagrįstai daryti išvadas, jog smuko ikiteisminio tyrimo veiklos lygis. Kaip pažymi prof. P.Ancelis, “ikiteisminio tyrimo funkciją atliekančių pareigūnų statusą prilyginus kitas policines funkcijas atliekančių pareigūnų statusui smuko ikiteisminio tyrimo veiklos prestižas, suaktyvėjo darbuotojų kaita, nes turėdami didesnę procesinio darbo patirtį, tačiau nematydami perspektyvos savo žinias ir patirtį šie asmenys tinkamiau pritaiko kitur, deja, jau ne kriminalinėje policijoje”. Logiška, jog tokia situacija ikiteisminio tyrimo padalinių vadovus vertė ieškoti išeičių. Kaip rodo praktika, pamažu buvo grįžtama prie ikiteisminio tyrimo pareigūnų skirstymo į tardytojus ir operatyvinius darbuotojus.
Ši situacija parodė, jog tiek operatyviniams darbuotojams, tiek viešosios policijos darbuotojams trūksta ikiteisminio tyrimo organizavimo, planavimo, ikiteisminio tyrimo veiksmų taktikos žinių, o taip pat žinių, būtinų tiriant atskirų rūšių nusikalstamas veikas. Tuo tarpu tardytojui, ko gero, vienu metu sunku gerai atlikti tyrimą, organizuoti, planuoti darbą bylose ir atlikti reikalingus operatyvinius veiksmus. Tad darytina išvada, jog ikiteisminio tyrimo kompetencijos ir kvalifikacijos klausimai yra labai aktualūs ir reikšmingi.
Kvalifikacija – raktas į profesinę ir asmeninę sėkmę. Efektyvaus nusikaltimo tyrimo procesas neišvengiamas be kompetentingo tyrėjo.
Analizuojant ikiteisminio tyrimo pareigūnų kompetencijos ir kvalifikacijos problemas, pirmiausia svarbu įvardinti problemas, su kuriomis tyrėjai susiduria orgnizuodami darbą padaliniuose. Tuo tikslu atlikome tyrimą. Apklausus 1000 tyrėjų, nustatėme šias pagrindines problemas.
1. Tyrėjų trūkumas
2. Neefektyvus tyrėjų ir prokurorų bendradarbiavimas
3. Problemos tolygiai paskirstant tyrėjų darbo krūvį
4. BPK normų netobulumas
5. Tyrėjų specializacijos nebuvimas
6. Mokymų ir žinių stoka
7. Prokuroro kompetencijai priskirtų proceso veiksmų atlikimas
8. Bendrų tyrimo grupių sudarymo problemos
9. Prastas techninis aprūpinimas
10. Prastos darbo sąlygos
Analizuojant tyrėjų nurodytas problemas, matyti, jog mokymų ir žinių stoka nėra pagrindinis faktorius, įtakojantis nusikaltimų tyrimo procesą. Tyrėjų nuomone, tyrėjų trūkumas ir neefektyvus jų bei prokurorų bendradarbiavimas yra esminės problemos jų padaliniuose. Be to, kaip vieną iš esminių problemų organizuojant darbą jų padaliniuose, tyrėjai nurodė problemas paskirstant tyrėjų darbo krūvį Be abejo, visos šios įvardintos problemos turi įtakos ikiteisminio tyrimo organizavimui.
Tyrimo metu apklausus tyrėjus apie tai, ar jie turi pakankamai teorinių ir praktinių kriminalistinės taktikos žinių, tik 11,43 procento tyrėjų nurodė, kad turi šių žinių, o 23, 80 procento respondentų mano, jog tokių žinių neturi.
Detaliau nagrinėjant tyrėjams būtinų žinių, reikalingų ikiteisminio tyrimo procese, trūkumą, tikslinga panagrinėti, koks dėmesys skiriamas tyrėjų kvalifikacijai tobulinti pačiose ikiteisminio tyrimo įstaigose. Tik 13,80 procentų respondenų teigia, kad ikiteisminio tyrimo įstaigose skiriama pakankamai dėmesio teorinėms ir praktinėms kriminalistikos problemoms nagrinėti. Beveik penktadalis apklaustųjų nurodė, jog jų įstaigose visai neskiriama dėmesio kriminalistikos klausimams nagrinėti.
Kita vertus, vyrauja nuomonė, jog labai svarbu ir pareigūnų sugebėjimas nuolat ir savarankiškai įgyti reikiamų specialių žinių atliekant ikiteisminį tyrimą. Savarankiškam žinių gilinimui būtina motyvacija. Pažymėtina, jog prokuratūros veiklos ataskaitose motyvacija įvardijama kaip vienas iš svarbių veiksnių, įtakojančių nusikaltimų tyrimo efektyvumą. Teigiama, jog menkai motyvuotas savarankiškas pareigūnų pasirengimas ir nepakankamai organizuoti mokymai neužtikrina vienareikšmio įstatymo reikalavimų suvokimo, sąlygojo skirtingą įstatymo vykdymo praktiką. Kita vertus, kreipiamas dėmesys ir į prokurorų kvalifikacijos tobulinimą. jau prieš keletą metų, t.y. 2007 m. prokuratūros veiklos ataskaitoje pažymima, jog būtina didinti specializuotų prokurorų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo veiksmingumą.
Tiek užsienio šalių, tiek Lietuvos mokslininkai ir praktikai vieningai teigia: teisėsaugos pareigūnų darbo efektyvmą lemia kadrų profesionalumas.
Dėl žemo atlyginimo ir didelių darbo krūvių sunku surasti gerą specialistą. Ar galima per kelis mėnesius tapti geru tyrėju, geru teisininku? Be abejo, ne. Kita vertus, dažnai žmogus, įgijęs tam tikrų praktinių ir teorinių žinių, susiranda lengvesnį ar geresnį darbą ir ten išeina, o pradėtos bylos lieka kitiems tyrėjams. Ikiteisminio tyrimo įstaigos yra tarpinis laiptelis, tarsi tramplynas, padedantis įgyti patirties ir įsitvirtinti kitose įstaigose garantuojant mažesnį darbo krūvį.
Neabejotina, jog pareigūnų kvalifikacija ir tinkamos kompetencijos užtikrinimas daro didelę įtaką ikiteisminio tyrimo organizavimo efektyvumui. 2005 m. Všį „Strateginių tyrimų institutas“, atlikęs tam tikrus tyrimus dėl ikiteisminio tyrimo institucijų sąveikos problemų, pateikė išvadas, „jog ikiteisminio tyrimo grandis visoje šalies teisinėje sistemoje yra pati silpniausia..Kol šioje srityje nebus įvykdytos esminės reformos, sklandžiai nedirbs ir visas teisinės sistemos mechanizmas“.
Apibendrinus dabartines tyrėjo rengimo problemas, galima pateikti šias išvadas.
1. Efektyvų tyrimo organizavimą sąlygoja pakankamai aiški teisinė reglamentacija, prokuroro funkcijų suderinimas, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, atliekančių tyrimą, kvalifikacija ir kompetencija.
2. Būtina sukurti efektyvią ikiteisminio tyrimo pareigūnų motyvavimo sistemą darbo užmokesčio, tolygaus krūvio paskirstymo, skatinimo priemonių, papildomų socialinių garantijų sistemos sūkurimas leistų išlaikyti didelę patirtį turinčius ikiteisminio tyrimo pareigūnus.
3. Siekiant tobulinti policijos pareigūnų rengimo sistemą, būtina didesnį dėmesį skirti mokymams, kurių metu būtų tobulinama praktiniai pareigūno įgūdžiai. Tai padėtų nedidelę patirtį turinčiam pareigūnui greičiau adaptuotis prie darbo organizavimo mechanizmo.
4. Būtina didesnį dėmesį skirti mokymų organizavimui darbo vietose trumpalaikes problemas sprendžiant tarnybinių mokymų metu.
5. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, būtina nuolat ir sistemingai organizuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams mokymus, sintezuojant (integruojant) kelių mokslų sričių žinias.
6. Būtina motyvuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnus savarankiškai gilinti žinias, reikalingas konkrečioje veiklos sferoje siekiant gerinti darbo rezultatus. Paties policijos pareigūno motyvacija yra vienas iš pagrindinių kriterijų, lemiančių aukštą pareigūno pasirengimą ir kvalifikaciją.
