|
Dar 2008-ųjų rugpjūtį pristatytoje Policijos departamento rizikos valdymo sistemos komponentų peržiūros ataskaitoje kaip vienas iš teigiamų šios sistemos komponentų pirmiausia paminėtas nemažas dėmesys strateginiam valdymui. Šios ir kitos nepriklausomų auditorių išvados reikalingos policijos padaliniams įgyvendinti kokybės vadybos principams, nustatyti visuomenės poreikiams ir lūkesčiams, kokybės politikai bei tikslams ir būtiniems procesams jiems pasiekti.
Kaip policijos sistemos privalumus nepriklausomi auditoriai dar įvardijo nuolatinį dėmesį aktualioms problemoms, pavyzdžiui, policijos darbuotojų kvalifikacijai kelti, ir siekimą automatizuoti veiklą.
Bet nustatydami policijos sistemos privalumus ir problemines sritis, teigiamus ir neigiamus rizikos valdymo sistemos komponentus, auditoriai nenumatė pagrindinio dalyko, trukdančio toliau vystyti teigiamus policijos sistemos komponentus, – lėšų karpymo viešojo saugumo sektoriui. Tai ne šių specialistų kaltė. Mat tuo metu, kai buvo atliekamas auditas, apie ekonominę krizę niekas garsiai nešnekėjo.
Sunkmečiu šaliai veržiantis diržus buvo peržiūrimi ir koreguojami policijos sistemos strateginiai tikslai, planai, veiklos vertinimo rodikliai (kriterijai), jų įgyvendinimo vertinimas, personalo tobulinimo bei veiklos automatizavimo klausimai ir kt.
Sunkmetis jau pradėjo atverti policijos opas ir žaizdas. Tiesa, dar ne visas. Bet neatsargiai žengiant gali supuliuoti visos.
MAŽINAMA NE PIRMĄ SYKĮ
Nors iš tribūnų gana dažnai girdime frazę, kad taupyti viešojo saugumo sąskaita nevalia, gyvenimas, matyt, verčia imtis ir nepopuliarių sprendimų.
Štai ir planuojamame 2010 metų valstybės biudžeto projekte asignavimus policijai, palyginti su šiais metais, numatyta mažinti daugiau nei 116 mln. Lt. Taigi 2010-ųjų biudžeto projekte Policijos departamentui numatoma 603 mln. 107 tūkst. Lt asignavimų išlaidoms, tai yra 116,646 mln. Lt mažiau nei patvirtinta šiemet (2009 m. – 766,612 mln. Lt), o asignavimus prekėms ir paslaugoms numatyta mažinti 83,2 mln. Lt, arba 78 proc.
Asignavimai policijai 2009-aisiais jau buvo mažinami dukart ir, kaip matyti, greičiausiai bus karpomi dar kartą.
Gegužę patikslintame biudžete Policijos departamentui asignavimai sumažėjo 53,529 mln. litų (apie 6,8 proc.), iš jų 22,599 mln. Lt asignavimų išlaidoms ir 30,930 mln. Lt turtui įsigyti.
Nuo rugpjūčio 1-osios PD biudžetas sumažintas dar 13,795 mln. Lt.
Policijos veiklos pusmečio atskaitoje akcentuojama, kad daugelyje Europos valstybių, kuriose ryškios ekonomikos lėtėjimo tendencijos, policijos finansavimas šiemet, palyginti su ankstesniais metais, nebuvo mažinamas. Negana to, kai kur jis net didėjo.
PROGNOZĖS PASITVIRTINA
Kuo tai gali grėsti policijai ir viešajam saugumui, visi supranta. Beje, policijos biudžeto karpymo pasekmės įvardytos 2008 m. parengtoje analitinėje pažymoje dėl šaliai kylančių nusikalstamumo grėsmių. Pažymoje, be prognozių apie nusikalstamumo augimo tendencijas, teigiama: „Ekonominės krizės metu gali padaugėti konfliktinių situacijų, išprovokuojančių pasipriešinimą, o mažėjantis finansavimas policijos pareigūnų rengimui gali pakenkti pareigūnų profesionalumui ir gebėjimui taikiai spręsti kylančias problemas“.
Dauguma specialistų prognozių dėl kriminogeninės situacijos blogėjimo jau pildosi – per šių metų septynis mėnesius (palyginti su tuo pačiu 2008-ųjų laikotarpiu) nusikalstamų veikų padaugėjo 6,1 proc. Šiemet net 88,8 proc. padaugėjo netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimo, laikymo ar realizavimo atvejų, o ištirta šių nusikaltimų 86,6 proc. mažiau nei pernai. Plėšimų šiemet padaugėjo 2,7 proc. (ištirta 8,8 proc. mažiau nei pernai), vagysčių – 6,1 proc., turto sunaikinimo ar sugadinimo atvejų – 4,4 proc., sukčiavimų – 44,8 proc.
Specialistai prognozuoja, kad nusikalstamų veikų daugėjimo tendencija 2010 metais tik stiprės: augs nusikalstamomis veikomis padaroma turtinė žala valstybei, juridiniams ir fiziniams asmenims, daugės nusikalstamų veikų finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai, vagysčių, dokumentų klastojimo, turto prievartavimo ir kitų atvejų.
PRAKALBO APIE ATLEIDIMUS
Rugpjūtį apžvelgiant pirmojo pusmečio veiklos rezultatus policijos vadovybė viešai prakalbo apie grėsmingą finansinę sistemos situaciją. Tuomet kalbėta, kad, norint sudurti galą su galu, iš sistemos 2010 metais greičiausiai teks atleisti apie 700 policijos pareigūnų.
Dabar kalbama jau apie 900 policijos darbuotojų. Jeigu tokio žingsnio tikrai prireiktų, labiausiai būtų kertama per kriminalinės ir viešosios policijos pareigūnus, kadangi jie sudaro apie 75 proc. policijos darbuotojų. Policijos sistemai ir taip trūksta ikiteisminio tyrimo tyrėjų, apylinkės inspektorių, patrulių. Tad nesunku įsivaizduoti, koks taptų policijos matomumas, kiek sulėtėtų pareigūnų vykimas į įvykius.
Kartu padidėtų ir dabar jau dideli tyrėjų krūviai. O diskusijos apie ikiteisminio tyrimo proceso atpiginimą, apie kurį daug kalbėta apžvelgiant pusmečio policijos veiklos rezultatus, taip ir liktų diskusijomis.
Biudžeto projekte policijai numatytas asignavimų prekėms ir paslaugoms sumažinimas 78 proc. (palyginti su 2009 m.), anot specialistų, gali būti įgyvendintas tik iš dalies suspendavus pagrindinių policijos funkcijų vykdymą, mažinant asignavimus darbuotojams išlaikyti visose policijos įstaigose.
Bet šalies gyventojai nori būti saugūs viešose vietose, apginti nelaimės ar nusikaltimo prieš juos atvejais, matyti gatvėse daugiau patrulių, į įvykius skubančių policininkų. Tai rodo šių metų balandį atlikta reprezentacinė šalies gyventojų apklausa.
Šiuo metu policija iš tiesų daro ką gali, ir tarnybą atlieka, galima sakyti, puikiai. Policininkai tapo gerokai „matomesni“, ypač didmiesčiuose. Tai viena iš priežasčių, dėl ko sumažėjo nusikalstamumas viešose vietose. Šiemet per septynis mėnesius policijos tyrėjai ištyrė 6,6 proc. daugiau nusikalstamų veikų nei pernai atitinkamu laikotarpiu. Taigi ne kartą akcentuota, kad mažesnėmis pajėgomis padaroma daugiau. Už tai, matyt, ir kyla, bent kol kas, policijos reitingas: policija šiuo metu pasitiki net 62 proc. šalies gyventojų.
Bet veržiant diržus viešojo saugumo institucijoms vis dėlto pravartu pamąstyti, ar toks taupymas visuomenei negrįš bumerangu.
PAREIGŪNAMS TOBULINTI TRŪKSTA LĖŠŲ
Jau dabar policijos vadovybė ne visuomet randa lėšų policijos pareigūnams tobulinti. Policijos pusmečio veiklos ataskaitoje teigiama, kad dėl lėšų trūkumo neužtikrinama veikla, susijusi su policijos įstaigų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo poreikio tenkinimu: šiemet mažiau darbuotojų mokėsi užsienio kalbų, kvalifikaciją tobulino mažiau eismo priežiūros, narkotikų kontrolės ir kitų sričių kriminalinės policijos pareigūnų.
O norintys kelti kvalifikaciją darbuotojai keičia ir vidinę kultūrą, bendravimo su žmonėmis būdą, dar labiau įtvirtina psichologinę pusiausvyrą, tampa atsparūs netikėtumams.
Kokius policininkus turėsime, jei jiems ugdyti nesurasime reikiamų lėšų? Tai nesunku nuspėti. Juolab jau esama gana ryškių nerimo ženklų.
Antai policijos darbą labai gerai ar gerai vertina 44 proc. nukentėjusiųjų, kurie kreipėsi į policiją. Bet palyginti su 2008 metų tyrimu, šis vertinimas pablogėjo 8 proc. Kartu 7 proc. padaugėjo nukentėjusiųjų ir besikreipusiųjų į policiją, kurie policijos darbą įvertino blogai ar labai blogai. Gyventojai nepasitiki policija dažniausiai dėl to, kad mano, jog ši susijusi su nusikaltėliais, korumpuota (30 proc.), blogai dirba (24 proc.).
Komentarų, pateisinančių tokią skaičių kalbą, kažin ar besugalvosi. Tegalima tik pridėti, kad jau kuris laikas patrulių veikla ir elgesys – nuolatinė viešosios policijos veiklos aptarimų tema. Ir tai ne tik šių pareigūnų kultūros, kvalifikacijos stokos, bet ir jų kontrolės tarnyboje problema. Bet apie tai – kitame straipsnyje.
Autorius Viktoras Tamošiūnas
http://zurnalas.policija.lt
 |
