Analitikų prognozės pildosi – statistika rodo, kad nusikalstamumo kreivė, nepaisant pastangų tam užkirsti kelią, vis dėlto kyla. Tai birželio 18-ąją spaudos konferencijoje „Viešasis saugumas: visuomenės lūkesčiai ir policijos galimybės“ akcentavo policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas. Negana to, lyginant balandžio ir gegužės duomenis, matyti, kad nusikalstamumo augimo tempai intensyvėja.
Policijos vadovas akcentavo ir policijos pastangas: ištiriama daugiau nusikaltimų nei pernai. Tai rodo, kad pareigūnų darbo intensyvumas nesumažėjo, nors esama gana daug priežasčių ir aplinkybių, sunkinančių šios institucijos veiklą.
Šiuo sunkmečiu ypač svarbi viešosios policijos veikla, jos prevencinė ir bendradarbiavimo su visuomene kryptys.

TRŪKSTA IR PATRULIŲ, IR APYLINKĖS INSPEKTORIŲ

Generalinio komisaro pavaduotojas Saulius Skvernelis priminė: policija stengiasi veiklą orientuoti taip, kad žmonių lūkesčiai būtų patenkinti. Deja, viešosios policijos pareigūnų labai trūksta.
2009 m. birželio 1-osios duomenimis, policijos sistemoje – kiek daugiau nei 12 tūkst. atestuotų policijos pareigūnų pareigybių (12 481). Iš jų 1422, arba 11,39 proc., „nesukomplektuotos“. 1200 laisvų etatų nepadengti pinigais, tad nuo šių metų spalio bus panaikinti.
Anot S. Skvernelio, viešojoje policijoje dirba 61 proc. atestuotų pareigūnų. Deja, net 14 proc. viešosios policijos patrulių etatų neužpildyta; tai tos pareigybės, kurių atstovus visuomenė pageidauja matyti gatvėse kuo dažniau. Apylinkės inspektorių pareigybių nesukomplektuota dar daugiau – net 16 proc. Taigi labai trūksta bendruomenės pareigūnų, kurie būtų „arčiausiai žmogaus“.
Apklausos rodo, kad visuomenė išskiria tokius prioritetinius lūkesčius: skirti daugiau policininkų patruliuoti viešose vietose; greičiau reaguoti į pranešimus; daugiau dėmesio skirti pažeidimų prevencijai ir eismo priežiūrai. Šiems visuomenės lūkesčiams policija skiria daugiausia dėmesio.
Svarbiausia, kad pareigūnai būtų matomi. Pasienio rajonų gyventojai jau priprato prie bendrų Lietuvos ir Latvijos ar Lenkijos pareigūnų patrulių. Miestų gyventojai dienomis netrukus matys pareigūnų, patruliuojančių po vieną.
Matyt, miestiečiams teks priprasti prie tuščių policijos patrulių automobilių: siekiama, kad patruliai, atvykę į savo sektorių, automobilį paliktų ir po teritoriją patruliuotų pėsti. Verta prisiminti ir dviratį, gana efektyvų patruliuoti, ypač parkuose, ten, kur neprivažiuoja automobiliai. Gana efektyvus ir naujas įrenginys – riedžiai. Jų kol kas matome tik Vilniuje, Kaune ir pajūryje. S. Skvernelis akcentavo, kad kiekvienas patrulis jau turi informacinio pranešimo blanką. Iki šiol žmogui, norinčiam parašyti pareiškimą, būdavo siūloma vykti į policijos įstaigą. Kad nereikėtų gaišti laiko, nuo šiol eksperimento tvarka pareiškimą ar pranešimą gyventojai galės užpildyti gavę blanką iš bet kurio patrulio.
Siekiama pertvarkyti visą policijos pajėgų valdymą: kad apskrityje valdymas būtų iš vieno centro (apskrities VPK budėtojų dalies), o į įvykį reaguotų artimiausias ekipažas.
Tam sukurta elektroninė policijos pajėgų valdymo sistema, automobiliuose įdiegta įranga, sudaranti galimybę budėtojams matyti visus patruliuojančius automobilius. Artimiausiu metu ši sistema bus sujungta su įvykių registru.
Prevencija, anot generalinio komisaro pavaduotojo, šiek tiek skaudesnė vieta, kadangi visoms prevencinėms priemonėms reikia finansinių išteklių, socialinių partnerių. Maloniai nuteikia, kad ir sunkmečiu atsiranda nemažai įmonių, gamintojų, visuomeninių organizacijų, kurios ryžtasi paremti prevencines priemones.

DAUG VILČIŲ – Į APYLINKĖS INSPEKTORIŲ

Paprašytas pakomentuoti dabartinio sunkmečio viešosios policijos aktualijas, Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Renatas Požėla pradėjo nuo pavasario pradžioje paskelbtos ilgalaikės prevencinės priemonės „Saugią aplinką kurkime kartu!“ Jos esmę nusako pavadinimas: norima, kad bendruomenė aktyviau pradėtų rūpintis savo saugumu.
Tad šios priemonės sėkmė labai priklauso nuo policijos pareigūnų, kurie yra arčiausiai bendruomenės, žmogaus, tai yra nuo apylinkės inspektorių.
„Mes matėme, kad apylinkės inspektoriai darė šiek tiek ne tai, ką turėtų, – sakė R. Požėla. – Šie pareigūnai skendo kasdienėje policijos darbo rutinoje su konkrečiais įvykiais, pareiškimais, užsivertę ikiteisminiais tyrimais. Todėl tiesiog fiziškai negalėjo būti bendruomenėje – žmonės jų nematė, vadinasi, ir nepažinojo“.
Taigi apylinkės inspektoriai buvo tapę, galima sakyti, „kabinetiniais“ darbuotojais. Tai, aišku, netenkino nei policijos vadovybės, nei gyventojų. Tad buvo pradėta rengti nauja apylinkės inspektorių veiklos instrukcija. Anot valdybos viršininko, džiugu, kad kuriant naują apylinkės inspektoriaus modelį labai aktyviai talkino teritorinės policijos įstaigos.
Pagal naująjį veiklos aprašą apylinkės inspektorius didžiąją darbo dalį turi skirti bendrajai ir individualiajai prevencijai.
O ikiteisminiu tyrimu užsiims kriminalinė policija ar sudarytos tyrimo grupės. Apylinkės inspektoriai, aišku, atliks pavedimus, pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, bet netirs konkrečių baudžiamųjų bylų.
Tai esminis pakeitimas – apylinkės inspektorius išlaisvinamas nuo rutinos. O bendruomenės pasitikėjimas tampa vienu iš pagrindinių šių pareigūnų darbo vertinimo kriterijų. Jeigu bendruomenė pažįsta apylinkės inspektorių, jis yra aktyvus, jo prižiūrimoje teritorijoje plėtojamos programos ir projektai, mažėja nusikalstamumas – toks darbas vertinamas aukščiausiu balu.

SVORIO CENTRAS PERKELIAMAS Į BENDRUOMENĘ

Anksčiau kalbant apie prevenciją būdavo labiau akcentuojama policijos veikla. Dabar svorio centrą bandoma perkelti į pačią bendruomenę – kad ji perimtų dalį policijos iniciatyvos.
Yra ir pirmieji priemonės „Saugią aplinką kurkime kartu!“ rezultatai. Gegužės 27 d. Kaune pristatytas namas, stebimas vaizdo kameromis – gyventojai gali vienu kabelinės televizijos kanalu ekranuose matyti savo namo aplinką. Šis projektas žengia ir į sostinę, čia jame dalyvaus apie 300 namų.
Būtina paminėti ir naują šalies verslininkų saugos produktą: GSM informavimo sistemą EPIR ELDES. Tai mikroprocesorinis prietaisas gyvenamųjų patalpų, vasarnamių, garažų ir kitų patalpų apsaugai per GSM tinklą. Įsirengti šį prietaisą kainuotų apie 300 litų (vienam butui). Abonentinis mokestis – 10 litų per mėnesį. Ši saugos priemonė informuoja buto savininką ir kaimynus apie svetimų asmenų „apsilankymą“ bute. Toks prietaisas eksperimento tvarka jau įrengtas viename sostinės Lazdynų rajono name.
Minėtina ir „Omnitel“ akcija – pasirašyta sutartis dėl 2000 telefonų nemokamo perdavimo vienkiemių gyventojams.
Tęsiamas ir vieno pagalbos mygtuko projektas – kreiptasi į Savivaldybių asociaciją, kad rastų finansavimą: šis projektas turėtų būti tęstinis.

DARBO ORGANIZAVIMAS

Sunkmečiu peržiūrimas darbo organizavimas, bandoma atsisakyti darbų, be kurių galima išgyventi. Aišku, pagrindinis dėmesys skiriamas viešajai tvarkai ir eismo saugumui užtikrinti. Bet problema ta, kad sunkmečiu mūsų viešosios policijos darbuotojams sudėtinga dirbti viršvalandžius, problemų kyla dėl naktinio darbo apmokėjimo.
Vietos savivaldos atstovai tiesiai šviesiai sako: mums reikia pareigūnų, dirbančių ne tik dieną, bet ir naktį. Bet komisariatai dažnai negali apmokėti už darbą naktimis.
Inicijuojamos Policijos rėmėjų įstatymo pataisos, sudarysiančios galimybę rėmėjams patruliuoti patiems, be policininkų priežiūros. Taip būtų išplėstos rėmėjų galimybės, kartu tai būtų gera paskata visuomenei įsitraukti į šį judėjimą.
Policija pritaria savivaldybių viešosios tvarkos palaikymo skyrių steigimui. Municipaliniai tvarkdariai perima funkcijas, nelabai būdingas policijai. Tai smulkūs pažeidimai, savivaldybių nustatytų tvarkų priežiūra ir kt. Policija gali susitelkti rimtesniems įvykiams, kur tikrai reikalingas policijos įsikišimas.
Su R. Požėla kalbėjome ir apie sostinėje akis badančias keturių penkių policijos ekipažų sankaupas tam tikrose vietose. „Tai turbūt ne vien Vilniaus problemos, – sako valdybos viršininkas. – Jeigu tokios ekipažų sankaupos būna kažkuriame magistraliniame kelyje, tikėtina, kad ten vykdoma speciali policinė priemonė. Patrulių tikslas – maksimaliai prižiūrėti kuo didesnę teritoriją. Tad jei keturi penki ekipažai suvažiuoja į vieną vietą, kitos vietos būna tuščios, be priežiūros. Taip neturėtų būti“.
Šiuo metu Policijos departamente dirbama prie dar vieno svarbaus dokumento – patrulių veiklos instrukcijos. Senoji galioja jau septynerius metus, per krūvą pakeitimų kartais sunku susigaudyti, kas, kur ir kaip. Naujojoje instrukcijos redakcijoje norima aiškiai sudėlioti patrulio funkcijas (gal atsisakyti kai kurių jiems nebūdingų) – kad pareigūnams, skaitysiantiems šį dokumentą, būtų viskas aišku.
Sparčiai diegiamos šiuolaikinės technologijos. Viena tokių naujovių, diegiamų patrulių automobiliuose, buvo demonstruojama ir per minėtą spaudos konferenciją. Tai įranga, sudaranti galimybę kontroliuoti patrulių automobilį, taip pat kompiuterinė įranga, kuria vietoje registruojamas pažeidimas įtraukiamas į įvykių registrą, o pažeidėjui spausdinamas pažeidimo protokolas ir kt.
Eismo priežiūros srityje pasiekta neblogų rezultatų, avaringumas antri metai mažėja, mažiau keliuose žuvusiųjų, sužeistųjų. Tačiau, anot R. Požėlos, dar nemažai spręstinų klausimų. Pirmiausia – užkardyti pėsčiųjų daromus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Būtina tobulinti komunikaciją su visuomene, kad ji būtų nepakanti neigiamiems reiškiniams keliuose.
Stacionarių greičio matuoklių tinklas keliuose taip pat padės gerinti situaciją ir eismo kontrolę. Tikimasi, kad po sunkmečio šis projektas bus įgyvendintas.
Jau seniai parengti projektai, pagal kuriuos siūloma nustatyti transporto priemonės savininko atsakomybę, atsisakyti policijai nebūdingų funkcijų, pavyzdžiui, automobilių ratų blokavimo.
Baigiama kurti areštinių optimizavimo programa: po 2015 metų Lietuvoje turėtų likti 27 tikros areštinės, o rajonų policijos komisariatuose – sulaikymo patalpos, kuriose asmenys bus laikomi iki 48 valandų.

IR POLICIJOS, IR VALSTYBĖS NUOPELNAS

Kad viešose vietose nedaugėja nusikaltimų – ir viešosios policijos nuopelnas. R. Požėla prideda: ir valstybės politikos, ypač alkoholinių gėrimų prieinamumo griežtinimo. Nors dėl to yra įvairių nuomonių, policija mato akivaizdžius rezultatus. Medikai konstatuoja, kad akivaizdžiai mažėja alkoholinių psichozių. Mažėja neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių, mažiau sulaikoma neblaivių vairuotojų, mažiau neblaivių asmenų padarytų pažeidimų viešose vietose. Vadinasi, mažėjant alkoholio vartojimui, krenta ir nusikalstamumo bei avaringumo kreivės.
Vienas iš rezervų – intensyviau bendradarbiauti su kriminaline policija, keistis informacija. Kai kuriuose rajonuose šie dalykai, deja, stringa, tokio bendradarbiavimo efektyvumas priklauso ir nuo policijos įstaigos vadovo. Privalu suprasti, kad sėkmę lemia bendradarbiavimas tiek policijos sistemos viduje, tiek su policijai giminingomis institucijomis.

Komentarai (1)

Rašyti komentarą