„Amnesty International“ yra viena didžiausių žmogaus teisių srityje besispecializuojančių tarptautinių nevyriausybinių organizacijų, turinti atstovybes daugiau nei 60-yje pasaulio valstybių. Ji įsikūrusi Londone.
424 puslapių ataskaitoje, paskelbtoje anglų, prancūzų, vokiečių, rusų ir kitomis kalbomis, apžvelgiami žmogaus teisių pažeidimai 157 valstybėse 2008-aisiais.
„Sunkmetis, kurį išgyvename, – tai ne tik ekonominė, bet ir žmogaus teisių krizė“, – pareiškė „Amnesty International“ generalinė sekretorė Irene Khan, spaudos konferencijoje Londone gegužės 27 d. pristatydama pasaulinę žmogaus teisių padėties ataskaitą „Amnesty International Report 2009“.
„Mūsų dviveidis pasaulis, kuriame mažumos godulys lemia daugumos skurdą, krinta į gilią duobę“, – teigė I.Khan. „Už didžiumą žalos, patiriamos dėl globalaus ekonominio nuosmukio, atsakingi turtingieji, tačiau skaudžiausias pasekmes patirs vargšai“, – pažymėjo „Amnesty International“ vadovė.
Anot jos, dabartinė krizė turės skaudžių ilgalaikių pasekmių. Ataskaitoje pabrėžiama, kad daugelio valstybių vyriausybės krizės dingstimi atsisako ekonominio ir finansinio rinkos reguliavimo, visiškai nesugeba ginti žmogaus teisių bei žmonių gyvenimo ekonominių šaltinių.
„Milijardai žmonių kenčia skurdą, iš jų atimtas teisingumas ir žmogiškasis orumas. Tai žmogaus teisių krizė. Ši krizė lėmė maisto, geriamo vandens, būsto ir darbo trūkumą, didėjančią nelygybę ir nesaugumą, ksenofobijos, rasizmo ir smurto plitimą, priespaudos didėjimą. Ši globali krizė reikalauja globalių sprendimų, pagrįstų tarptautiniu bendradarbiavimu, žmogaus teisėmis ir įstatymo viršenybe“, – kalbėjo I.Khan.
Apžvalgoje pažymima, kad daugelis ES valstybių narių vengia taikyti tarptautinius standartus pabėgėlių apsaugos srityje, kovoje su rasizmu ir diskriminacija. Valstybės neparodė ryžto nutraukti bendradarbiavimą su JAV Centrine žvalgybos valdyba grobiant teroristine veikla įtariamus asmenis.
Anot apžvalgos, 2008-aisiais turėjome progų „žvilgtelėti į ateitį“: daugelyje iki šiol taikių valstybių valdžia griebėsi „kietos rankos“ politikos prieš žmonių protestus dėl kainų šuolio ir atlyginimų kritimo. „Amnesty International“ vertinimu, tai „labai pavojingas žaidimas“, ir netrukus galime sulaukti dar neramesnių laikų, jeigu vyriausybės ir toliau tik tyla arba smurtu reaguos į protestus.
Apžvalgoje perspėjama, kad, kylant ekonominei ir politinei įtampai, tik atvirumas ir pakantumas gali nuraminti žmonių pyktį, skatinti konstruktyvų dialogą ir sprendimų paiešką. O žmogaus teisių aktyvistų, žurnalistų, advokatų, profsąjungų atstovų ir pilietinės visuomenės slopinimas, persekiojimas ar net baudimas tik gilina krizę.
Apžvalgos išvadose pabrėžiama, kad ekonominis elementas anaiptol nėra vienintelis ir lemiamas dabartinės krizės veiksnys. Todėl toks svarbus yra valdžios bendradarbiavimas su visuomene siekiant pakilti iš krizės duobės.

Kasmetės žmogaus teisių apžvalgos skyriuje, skirtame žmogaus teisių padėčiai mūsų šalyje, pažymima, kad Lietuvoje 2008-aisiais nesiliovė rasistiniai išpuoliai. Šaliai garbės taip pat nedaro diskriminacija ne Europinės kilmės imigrantų ir romų atžvilgiu.
Ataskaitoje priekaištaujama, kad Lietuvoje vis dar nepriimtas įstatymas dėl smurto prieš moteris namuose.
Lietuvos valdžia taip pat nesugebėjo užtikrinti ir gerbti lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų teisių, nepasmerkė veiksmų, kuriais buvo apribotos, o kai kuriais atvejais pažeistos šių žmonių teisės į saviraiškos laisvę ir taikius susirinkimus.
2008-ųjų vasarį Jungtinių Tautų (JT) Specialusis pranešėjas rasizmo klausimais ataskaitoje apie vizitą į Lietuvą yra išsakęs susirūpinimą dėl rasistinių išpuolių prieš migrantus ir neapykantą propaguojančių pasisakymų gausėjimo viešojoje erdvėje.
Nepaisant aiškaus Konstitucijoje įtvirtinto draudimo kurstyti rasinę nesantaiką, praktikoje labai mažai atvejų pasiekė teismą. Specialusis pranešėjas primygtinai rekomendavo Lietuvos valdžiai Baudžiamajame kodekse įtvirtinti nuostatą, kad rasizmas laikytinas sunkinančia aplinkybe.
JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW) yra išreiškęs susirūpinimą, kad Lietuvoje dar nepriimtas įstatymas dėl smurto namuose, nors smurto prieš moteris lygis mūsų šalyje – aukštas. Komitetas pažymėjo, kad teisinio reglamentavimo spragos leidžia „smurtą namuose laikyti privačiu reikalu, todėl policijos pareigūnai, medikai, valdžia ir visuomenė gali deramai neįvertinti santykio tarp aukos ir smurtautojo pasekmių“.
JT komitetas pažymėjo, kad Lietuvos valdžia prisidėjo prie atgyvenusių patriarchalinių nuostatų gaivinimo bei vyrų ir moterų vaidmenų stereotipų propagavimo, 2008-ųjų birželį priimdama Valstybinę šeimos politikos pagrindų koncepciją.

http://zurnalas.policija.lt

Komentarai (0)

Rašyti komentarą