Taip, iš tiesų didėja. Tirti, analizuoti tenka ir naujus nusikaltimus, ir anksčiau padarytus, kurių likutis kasmet auga.
Didelių laiko sąnaudų, taip pat finansinių, žmogiškųjų resursų reikalauja ne tik nusikalstamų veikų atskleidimas ir tyrimas. Ne mažiau pastangų skiriama prevencijai bei veiksmams, padedantiems užkardyti nusikaltimus.
Tarkim, pernai didelį nerimą kėlė bankomatų vagystės ar vagystės iš jų. Teko atlikti didelį darbą, taip pat ir prevencinį, rasti būdų stabdyti šios rūšies nusikaltimus. Dirbome su bankų asociacija, bankais, saugos tarnybomis. Bendrų kompleksinių pastangų dėka šiemet į pinigus bankomatuose pasikėsinta vos vieną kitą kartą.
Džiugu, kad kriminalinė policija pasiekia neblogų rezultatų, atskleidžia net kelių ar keliolikos metų nusikaltimų.

Pareigūnai susirūpinę dėl atlyginimų, pensijų...

Tai bene skaudžiausia tema. Tie dalykai labai svarbūs pareigūnų motyvacijai dirbti policijoje, deramai atlikti pareigas valstybei ir jos žmonėms. Kiek žinau, privačiame sektoriuje motyvavimo programų dalį sudaro įvairūs materialinio skatinimo būdai, galimybė pailsėti, atgauti sveikatą lengvatinėmis sąlygomis. O pastangos daryti karjerą tiek vertikaliai, tiek horizontaliai leidžia tikėtis akivaizdaus algos padidinimo.Policija tuo pasigirti negali. Čia motyvaciją bene labiausiai lemia patriotizmas, siekis garantuoti visuomenės saugumą, teisingumą. Žinojimas, kad nusikalstamų veikų prevencija, jų atskleidimas bei tyrimas ir patiems pareigūnams leis ramiau gyventi.
Materialinio skatinimo pastaruoju metu neliko. Ne paslaptis, kad kai kuriuose kolektyvuose auga vidinė įtampa. Nemažai pareigūnų pasiėmę bankų paskolas, už kurias įsigijo būstą, transporto priemonę ar kitą didesnės vertės turtą. Už kreditus reikia atsiskaityti, mokėti palūkanas, o galimybės mažėja. Šiemet buvo sumažinta biudžetinių įstaigų darbuotojų bazinė alga, nukentėjo darbo užmokestis visai valstybės tarnybai. Be to, apkarpytas policijos finansavimas. Teko nurėžti pareigūnams atlyginimų priedus už viršvalandžius ir darbą poilsio bei švenčių dienomis. Dėl to policijos pareigūnų algos sumažėjo vidutiniškai 111 litų, kai kuriems gerokai daugiau.

Iš 11 tūkst. policijos pareigūnų etatų kone 1700 neužimti. Ar nenutiks taip, kad net sunkmečiu geresni pareigūnai ims ieškoti kitokio darbo?

Kadangi dabar nelengva rasti darbo, tokia grėsmė nekyla. Norinčiųjų dirbti policijoje daugėja. Tačiau priimti daugiau darbuotojų negalime, kadangi nesukomplektuotoms darbo vietoms neskirtas finansavimas. Įdarbinsime tik Policijos mokyklos ir Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto absolventus, su kuriais sudarytos trišalės sutartys. (Bent kol kas tam lėšos planuojamos, kaip bus ateityje, parodys laikas.)
Darbuotojų reikia tiek Policijos departamente, tiek kai kuriuose komisariatuose ar specializuotose įstaigose.
Kai trūksta specialistų, labai išauga darbo krūviai, nukenčia kokybė. Pavyzdžiui, Kriminalistinių tyrimų centre kai kurių specialių tyrimų, svarbių nusikaltimams atskleisti, tenka laukti gan ilgai.
Daugėja nusikaltimų informacinių technologijų srityje, tad šiemet Lietuvos kriminalinės policijos biure vietoj Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo skyriaus įkurta to paties pavadinimo valdyba, įsteigta papildomų etatų. Tačiau priimti daugiau specialistų negalime dėl tos pačios priežasties – neskirta lėšų. Tad čia triūsiančių specialistų darbo krūvis gerokai didesnis, nei turėtų būti.

Baimindamiesi, kad dėl mažėjančių atlyginimų sumažės ir pensijos, į užtarnautą poilsį ketino trauktis nemažai patyrusių kriminalistų, tyrėjų...

Yra per 1200 pareigūnų, ištarnavusių vidaus reikalų sistemoje 20 ir daugiau metų. Jie visi turi teisę į pensiją. Kadangi šiemet jau sumažinta bazinė alga, nusprendusieji palikti tarnybą gautų mažesnę pensiją.
Pasigirdus Vyriausybės ketinimams dar mažinti bazinę algą, solidų stažą turintys pareigūnai sunerimo. Vien kovą iš darbo išėjo 37 žmonės, daugiau nei pusė jų ištarnavę ne mažiau 20 metų.
Jei staiga į pensiją išeitų visi tokią teisę turintys pareigūnai, labai padaugėtų neužimtų etatų, tai skaudžiai atsilieptų žmonių saugumui.
Todėl kreipėmės į Vidaus reikalų ministeriją, prašydami inicijuoti teisės aktų pataisas, leidžiančias „fiksuoti“ tokią pensiją, kokią pareigūnai yra užsitarnavę. „Užfiksavusieji“ pensiją, jei norėtų, galėtų tęsti tarnybą.
Ministras palaikė mūsų poziciją. Balandžio 14-ąją Seimas pritarė Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pataisoms – jeigu bus priimtas toks įstatymo papildymas, pareigūnai galės iš penkerių nepertraukiamo stažo metų pasirinkti 12 mėnesių, naudingiausių pensijai skaičiuoti.
Tikimasi, kad palankesnė pensijų skaičiavimo tvarka skatins didesnį stažą turinčius pareigūnus nepalikti tarnybos net tuo atveju, jei mažėtų jų darbo užmokestis.

Kodėl kėlėte tokį klausimą? Gal nėra pamainos patyrusiems pareigūnams?

Turintieji teisę į pensiją pareigūnai – policijos branduolys. O mūsų sistemai labai svarbūs patyrę darbuotojai, mokantys dirbti bet kokiomis aplinkybėmis. Patirtis ypač svarbi kriminalinėje policijoje. Jos neturint sunku suvokti nusikalstamo pasaulio procesus, pažinti pagrindinius jo veikėjus (organizatorius, lyderius, „autoritetus“), pažinti jų aplinką. Kitaip neįmanoma adekvačiai reaguoti į nusikaltėlių demaršus, planus, orientuotis, kaip ir kokiomis priemonėmis atsakyti.
Taigi mūsų darbo sėkmę daugiausia lemia ne standartiniai sprendimai, kurių moko pareigūnus rengiančios mokymo įstaigos, o patirtis, gebėjimas improvizuoti, operatyvinė informacija. Pastarosios jauni pareigūnai nepajėgūs gauti, o vien techninėmis priemonėmis gautų duomenų nepakanka.

Ar daug bendrų tyrimų su kitų šalių kolegomis?

Nusikaltėliams ir jų neteisėtoms veikoms sienos neegzistuoja, neretai jų tinklai apraizgę ne vieną valstybę. Tad tarptautinių tyrimų daugėja. Pagal poreikį mūsų pareigūnai bendradarbiauja tiek su Europos, tiek su kitų valstybių kolegomis. Ypač glaudūs ryšiai su artimiausiomis valstybėmis – Latvija, Estija, Lenkija, Baltarusija, Rusijos Kaliningrado sritimi, Šiaurės šalimis. Jei nusikalstamos gijos driekiasi į tolimesnes valstybes, pasitelkiame jų pareigūnus. Arba atvirkščiai – jie kreipiasi į mus. Bendradarbiavimas daug lemia tiek mūsų, tiek kitų valstybių policijos rezultatus.

Kokių sunkumų kyla ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams?

Tiek prokurorai, tiek iš jų kai kuriuos tyrimus perėmę policijos darbuotojai siekia bendro tikslo – atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą. Pasitaikančius sunkumus stengiamasi įveikti žinybiniais Policijos departamento ir Generalinės prokuratūros teisės aktais.
Pernai balandį pasirašytas generalinio prokuroro ir policijos generalinio komisaro įsakymas „Dėl ikiteisminio tyrimo gerinimo plano ir jo įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“. Planas realizuojamas Panevėžio m. VPK ir Trakų r. PK.
Ikiteisminio tyrimo gerinimo eksperimento tikslas – kuo racionaliau organizuoti nesudėtingų bylų (kur nėra įtariamųjų, nusikaltimo žala nedidelė) ikiteisminį tyrimą. Kitaip tariant, gimus tam įsakymui, eksperimente dalyvaujančių policijos įstaigų ir jų padalinių vadovams buvo suteikta daugiau įgaliojimų, leista organizuoti ir vadovauti ikiteisminiam nesudėtingų bylų tyrimui pagreitinto proceso tvarka.
Ir policininkai, ir prokurorai supranta, kad neįmanoma vienodai tirti, tarkim, nužudymą ir smulkią vagystę iš automobilio. Žinoma, ir menką nusikaltimą tiriantis pareigūnas privalo surinkti įkalčius, juos įvesti į įskaitą – neretai tokie duomenys pasitarnauja ateityje: tiriant kitus nusikaltimus, dažnai atskleidžiami ir ankstesni.
Suteikus daugiau savarankiškumo policijos įstaigoms, palengvėjo prokuratūros darbas. Prokurorai daugiau laiko ir jėgų gali skirti vadinamosioms perspektyvioms byloms, sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams atskleisti ir tirti.
Manau, nauja sistema pasiteisina – sumažėjo prokurorų darbo krūvis, tyrėjams nebereikia atlikti kai kurių veiksmų (pavyzdžiui, rengti prokurorams pažymas), į teismą atiduodama daugiau bylų.
Viena iš opiausių problemų – dideli ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbo krūviai. Ypač užversti bylomis Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno VPK.
Dauguma tyrėjų – moterys. Laikinai nedirbančiųjų dėl motinystės atostogų bylos paskirstomos kitiems. Tenka nuolat ieškoti organizacinių sprendimų, kad tyrimai nestrigtų. O dar kasmetės atostogos, ligos atvejai. Tad dirbantiesiems krūvis dar padidėja. O tyrėjai atlieka labai atsakingas, didelio kruopštumo reikalaujančias užduotis. Nuolatinis persitempimas kerta per jų sveikatą, darbo kokybę.
Ikiteisminio tyrimo rezultatams daro įtaką ir ilgai trunkantys įvykio vietose paimtų objektų tyrimai, kurių Kriminalistinių tyrimų centro specialistai seniai nebespėja operatyviai atlikti, įvertinti, pateikti išvadą. Šią specializuotą įstaigą reikėtų plėsti, priimti daugiau specialistų, aprūpinti naujomis techninėmis priemonėmis. Tuomet ji labiau tenkintų ikiteisminio tyrimo poreikius.

Kas, Jūsų nuomone, labiausiai padėtų valdyti kriminogeninius procesus, minimizuoti jų apraiškas, o policiją sutelkti gerai dirbti?

Galima drąsiai teigti, kad kriminogeniniai procesai valdomi. Tam pasitelkiama įvairiausių priemonių ir būdų. Yra ir mechanizmas – policija, prokuratūra, kitos teisėsaugos institucijos.Žinoma, rezultatai daug priklauso nuo darbuotojų sugebėjimo atlikti funkcijas, patirties, atkaklumo, išradingumo.Svarbiausia – neišleisti iš rankų iniciatyvos, išsaugoti kvalifikuotus, kompetentingus pareigūnus. Jei policija sugebės nemažinti darbo tempų tiek reaguodama į įvykius, tiek atlikdama ikiteisminį tyrimą, padėtis ir toliau bus kontroliuojama.
Pavyzdžiui, kriminalinėje policijoje yra fanatiškai darbui atsidavusių žmonių. Jie neskaičiuoja viršvalandžių, jų mintys nuolat sukasi apie neišaiškintus, neištirtus nusikaltimus. Tačiau jei biudžetas būtų dar mažinamas, neabejotinai kiltų papildomų grėsmių gyventojų saugumui ir viešajai tvarkai. Kai nusikalstamumas didėja, o pinigų jam stabdyti mažėja, ne taip paprasta valdyti kriminogeninę padėtį.

Tiek valstybės, tiek žmonių gyvenime nestinga sunkumų. Kas guodžia geriau apsižvalgius?

Ypač džiugina tai, kad jaučiame savotišką visuomenės „pasitempimą“ – daugėja saugumui ir tvarkai neabejingų žmonių. Tarkim, neseniai ne vienas pasišaipydavo iš policijos prevencinių akcijų, rekomendacijų ar patarimų, kaip saugotis įvairiausio plauko nusikaltėlių. Neva pareigūnai jas rengia todėl, kad nemoka dirbti. Dabar gyventojai labiau domisi patarimais, padedančiais išvengti nusikaltimo (pasikėsinimo į gyvybę, sveikatą, orumą, turtą).
Žmonių požiūris į policiją, jų elgesys daro įtaką kriminogeninei situacijai. Kuo daugiau gyventojų žinos, kaip išvengti nusikaltimo, kaip netapti auka, tuo nusikaltėliui bus sunkiau įvykdyti savo kėslus.
Autoritetingų pareigūnų bendravimas su gyventojais, jų rekomendacijos mažina nusikalstamų veikų galimybės riziką. Prevenciniai veiksmai kol kas ir leidžia kontroliuoti situaciją. Jei to nedarytume, gal ji būtų daug blogesnė.

Ko linkėtumėte kolegoms šiuo nelengvu laiku?

Linkėčiau nepanikuoti, nepasiduoti minorinei nuotaikai, dirbti su dar didesniu užsispyrimu ir atsidavimu. Kai sunku, turime suremti pečius vardan bendro labo.Manau, turime puikų šansą labiau suartėti su visuomene, rasti galimybių glaudžiau bendradarbiauti. Ta linkme ir dirbame: skatiname žmones neslėpti nusikaltimų, o pareigūnus – adekvačiai reaguoti, teikti savalaikę pagalbą.Neabejoju, kad tai pasiteisins ir sulauksime didelių dividendų – mažės gyventojų kritikos policijai, daugės pasitikėjimo, supratimo, pagalbos bei pagarbos.
Sunkmečiai ateina ir praeina, gyvenimas amžinai neblogės.Dabar svarbiausia – išlaikyti darbo tempus, būti reikalingiems. Susitelkimas, savitvarda, teisingas požiūris į tai, kas vyksta, gebėjimas ne bėgti nuo problemų, o jas spręsti gali duoti greitesnį efektą ir kovos su nusikaltėliais lauke.
Viliuosi, kad intensyvus, rizikingas, stresų kupinas, tačiau mėgstamas darbas kolegoms sunkmečiu neapkars ir nepraras prasmės.

Komentarai (0)

Rašyti komentarą