Lietuvos laisvosios rinkos institutas kovo pradžioje pristatė tyrimą, pagal kurį šiemet kone kas ketvirtas litas bus uždirbtas ir išleistas „šešėlyje“ – prognozuojama, kad šešėlinės ekonomikos dalis padidės 5 proc. ir sudarys beveik 22,7 proc. BVP. Todėl nenuostabu, kad balandžio 16 d. Policijos departamente vykusiame operatyviniame pasitarime apžvelgiant šių metų trijų mėnesių policijos veiklos rezultatus apskričių VPK vadovų pirmiausia klausta apie jų veiklą kovojant su šešėline ekonomika, galimybes stiprinti ir tolygiai paskirstyti pareigybes darbui ekonomikos sferoje.
Panevėžio apskrities VPK viršininkas Rimantas Bobinas akcentavo, kad esama požymių, jog kai kurie verslininkai nori privesti savo įmones prie bankroto. Vadinasi, reikėtų galvoti apie Bankroto įstatymo pataisas, užkertančias kelią tokiai apgaulei.

PREVENCIJA IR APYLINKĖS INSPEKTORIAI

Antras apskričių policijos vadovams pateiktas klausimas susijęs su nusikalstamų veikų prevencija. Dėl policijos finansavimo mažinimo nemažai sunkumų kyla viešosios policijos padaliniams. Degalų ribojimas mažina galimybes naudoti tarnybinį transportą. Bet finansavimo mažinimas, ypač prekėms ir paslaugoms (šildymui, elektrai, degalams, tarnybinių transporto priemonių nuomai ir kt.) neturėtų daryti įtakos policijos įstaigų padalinių veiklai, privalu derinti viešą ir neviešą patruliavimą. Policijos reagavimas į iškvietimus yra ir bus vienas iš pagrindinių veiklos prioritetų.
Bet nusikaltimų prevencija – ne tik patruliavimų organizavimas. Ypač aktualu tinkamai organizuoti apylinkės inspektorių veiklą, išlaisvinti juos nuo nereikalingo popierizmo, kai kurių ikiteisminių tyrimų, kad šie pareigūnai kuo daugiau darbo laiko galėtų praleisti tarp žmonių. Apylinkės inspektoriai turėtų tapti ilgalaikės kompleksinės prevencinės priemonės „Saugią aplinką kurkime kartu!“ iniciatoriais ir organizatoriais. Šios priemonės esmė – telkti bendruomenę nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų gyvenamojoje aplinkoje užkardymui bei kitai prevencinei veiklai.
Pareigūnai turėtų būti aktyvesni užkardydami ir nelegalaus alkoholio apyvartą, daugėjančius nusikaltimus, susijusius su psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, labiau kontroliuoti asmenis, turinčius ginklų ir šaudmenų. Nemažai pastabų apskričių policijos vadovai pareiškė dėl ilgai trunkančių narkotinių medžiagų tyrimų, kuriuos atlieka Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras. Beje, ir kiti šio centro atliekami tyrimai (pavyzdžiui, biologiniai, cheminiai ir kt.) dėl jų gausos užtrunka.
Apskričių policijos viršininkai kalbėjo apie tarptautinį bendradarbiavimą ir problemas vykdant bendrus patruliavimus su kolegomis iš Latvijos ir Lenkijos. Šiauriniame šalies pakraštyje, pasienyje su Latvija, jaučiamas sąstingis – mat dėl ekonominės krizės Latvijos policijos pareigūnai nenoriai vykdo bendrus patrulius. Lenkijos pasienyje kyla kita – susišnekėjimo problema. Mūsų pareigūnai neblogai kalba lenkiškai, o lenkams kalbėti lietuviškai sekasi sunkiai.
Bendradarbiauti su kaimynais turime būti pasirengę visuomet. Kad būtų kuo mažiau nesklandumų persekiojant nusikaltėlius, balandį ir gegužę prie Lietuvos ir Latvijos bei Lietuvos ir Lenkijos sienos vyks persekiojimo per sieną pratybos.

KĄ RODO SKAIČIAI

Nusikalstamumo šalyje statistika patvirtina jau gana seniai numatytas tendencijas. Per 2009-ųjų tris mėnesius registruoti 128 274 įvykiai. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, įvykių registruota 3,2 proc. mažiau, nors nusikalstamų veikų per šių metų tris mėnesius padaugėjo 2,3 proc.
Šiemet registruotų nusikalstamų veikų padaugėjo Tauragės (18,9 proc.), Šiaulių (6,5 proc.), Vilniaus (3,7 proc.) ir Kauno (1,6 proc.) apskrityse. Labiausiai sumažėjo Utenos ir Telšių apskrityse – po 15,7 proc.
Analizuojant nusikalstamų veikų rūšis pastebima, kad labiausiai daugėja turtinių nusikalstamų veikų. Tai lėmė ir bendrą nusikalstamų veikų skaičiaus didėjimą.
Gerokai padaugėjo šių nusikalstamų veikų: neteisėto namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų ir aparatų gaminimo, laikymo, gabenimo atvejų – 96,4 proc., nusikaltimų finansų sistemai – 56,7 proc., sukčiavimų – 36,9 proc., dokumentų klastojimo, jų panaudojimo ar realizavimo atvejų – 32,7 proc.
Šiemet 22,9 proc. padaugėjo ir sunkių bei labai sunkių nusikaltimų (vis dažniau registruojama pranešimų apie didelės vertės turto pasisavinimą, jo iššvaistymą, turto prievartavimą, sukčiavimų įgyjant didelės vertės turtą atvejus, vagystes iš prekybos vietų, plėšimus, išžaginimus ir kt.).

ĮVYKIŲ REGISTRAS IR VIDAUS KONTROLĖ

Apskričių policijos viršininkams teko kalbėti ir apie Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) pildymo problemas. PD Policijos informacijos valdyba atkreipė dėmesį, kad į antri metai veikiantį PRĮR informacija apie įvykius įvedama ne iš karto gavus pranešimą apie įvykį, o gerokai vėliau. Valdybos specialistai daro prielaidą, kad pareigūnai informaciją pirmiausia fiksuoja laisvos formos užrašuose ir tik gerokai vėliau ją įveda į registrą. Kai kurios policijos įstaigos pranešimus apie įvykius rūšiuoja tik pagal joms vienoms suprantamus kriterijus, o kai kurių pranešimų (pavyzdžiui, techninių eismo įvykių) išvis neįveda.
Nuo šių metų policijos įstaigose įvedama nauja vidaus kontrolės tvarka, kurią reglamentuoja policijos generalinio komisaro įsakymai: 2008-12-15 įsakymas Nr. 5-V-770, 2009-03-07 įsakymas Nr. 5-V-174 ir 2009-03-13 įsakymas Nr. 5-V-187. Pagal naują tvarką teritorinių policijos įstaigų vadovai įpareigoti pertvarkyti vidaus kontrolės sistemą vadovaujamose policijos įstaigose. Kol kas ne visų policijos įstaigų vadovai pradėjo organizuoti ir įgyvendinti vidaus kontrolės naujoves. Neskubama atlikti pareigybių aprašymų pakeitimų, sudaryti vidaus kontrolės atlikimo planų, nuotolinio stebėjimo monitoringų, atlikti visą žmogiškųjų ir materialinių resursų apskaitą, atlikti netikėtus ar tikslinius struktūrinių padalinių vidaus kontrolės patikrinimus.

NUOMONĖ APIE POLICIJĄ

2009-ųjų kovą „Baltijos tyrimų“ atliktas pasitikėjimo valstybės institucijomis tyrimas rodo, kad pasitikėjimas policija per šių metų tris mėnesius labai nesikeitė ir išliko gana aukštas – 43 proc., nors nepasitikinčių policija padaugėjo nuo 49 iki 50 proc.2009 m. kovą policija išlieka statutinių įstaigų viduryje. Aukščiau už policiją yra Priešgaisrinė ir gelbėjimo tarnyba (83 proc.), krašto apsauga (56 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (45 proc.). Žemiau už policiją – Specialiųjų tyrimų tarnyba (34 proc.), Valstybės saugumo departamentas (33 proc.), muitinė (33 proc.), prokuratūra (32 proc.).Valstybės institucijų sąraše policija pakilo į 11-ą vietą (iš 21-os).Baigdamas operatyvinį pasitarimą policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas paskaitė ištrauką iš pažymos apie Čekijos policijos reformą ir priminė, kad situacija prieš reformą pas mus ir Čekijoje buvo panaši: „Prieš inicijuojant reformą, buvo susiduriama su daugybe problemų. Bene svarbiausia ta, kad policijos elgesys visuomenės traktuojamas kaip pernelyg atitolęs, nepakankamai atviras, kartais net arogantiškas. Turint omenyje jauną policijos personalą, taip gali atsitikti dėl profesionalumo stokos, neužtikrintumo bendraujant su žmonėmis. Toks neužtikrintumas gali slėptis po autoritariniu ar net arogantišku bendravimo stiliumi. Reaguodami neadekvačiai ir taip pažeisdami policijos pareigūnų elgesio taisykles, kartais pareigūnai parodo bendravimo įgūdžių stoką. Priešingai, aukštesniosios grandies policijos personalas yra ties „perdegimo sindromo“ rizikos riba, kai tiesiogiai bendraujant su žmonėmis kyla grėsmė atsirasti pasyvumui ir apatijai. Supratimo atsiradimas ir elgesio pokyčiai – viena sudėtingiausių vadybinių užduočių. Policijos vadovybė tai supranta kaip pagrindinį ir neišvengiamą reformos tikslą“. Ši ištrauka cituota ne be pagrindo. Šioje srityje mūsų policijos laukia dar daug darbų.

Autorius Viktoras Tamošiūnas

http://zurnalas.policija.lt

Komentarai (0)

Rašyti komentarą