 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Vilniaus aps. VPK) įvyko ataskaitinis susirinkimas, skirtas apžvelgti praėjusių metų nusikalstamumo padėtį ir įvertinti darbo rezultatus. Jame dalyvavo Vilniaus aps. VPK ir Policijos departamento prie VRM vadovai ir darbuotojai, Vilniaus miesto meras Vilius Navickas, Vilniaus miesto 1-ojo, 2-ojo ir 3-iojo apylinkės teismų pirmininkai, Bendrojo pagalbos prie VRM viršininkas Artūras Kedavičius, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro viršininkas Genrikas Nedveckis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės vadas Vytautas Ižganaitis, policijos profesinių sąjungų atstovai.
Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Saulius Skvernelis pažymėjo Vilniaus apskrities policijos įstaigos darbuotojų aukštą kvalifikaciją, pasidžiaugė tuo, kad pavyko išvengti dėl blogėjančios ekonomikos padėties anksčiau prognozuoto nusikalstamumo proveržio, tačiau Vilniaus apskrities policijos bendruomenei artimiausiu metu nežadėjo lengvų dienų. Pasak S. Skvernelio, nepaisydama ekonomikos ir finansavimo sunkmečio, policija turi dirbti intensyviai ir atsidavusiai. Manantiems, kad sumažėję atlyginimai suteikia teisę atsisakyti dalies policijai priskirtų pareigų policijos generalinio komisaro pavaduotojas patarė apleisti pareigūnų gretas.
Vilniaus miesto meras Vilius Navickas susirinkusiems išreiškė glaudaus ir produktyvaus savivaldybės bei policijos bendradarbiavimo ateityje viltis, visiems policijos darbuotojams perdavė linkėjimus ir toliau dirbti nuoširdžiai ir sąžiningai. Miesto bendruomenei meras žadėjo netaupyti Vilniaus apšvietimo sąskaita ir pasirūpinti, kad žmonių saugumui negrėstų tamsoje įžūlėjantys nusikaltėliai.
Vilniaus aps. VPK viršininkas Kęstutis Lančinskas nusakė Vilniaus apskrities policijos įstaigos 2010-ųjų metų prioritetines veiklos kryptis. Viena svarbiausių – kvalifikuotų ir kokybiškų paslaugų teikimo gyventojams užtikrinimas. Vilniaus aps. VPK rengiasi kokybės vadybos diegimui, tradiciškai didelį dėmesį skiria aptarnavimo kokybės gerinimui, informacijos teikimo ir konsultavimo paslaugoms. Siekiant gerinti teikiamų paslaugų kokybę, apibendrinta ir analizuojama visa informacija apie struktūriniuose padaliniuose teikiamas administracines paslaugas. Šiais metais bus parengti ir paskelbti Vilniaus aps. VPK teikiamų administracinių paslaugų sąrašai bei jų teikimo aprašymai.
Daug dėmesio bus skiriama operatyviam policijos patrulių reagavimui į iškvietimus ir pranešimus apie įvykius. Nuo šių metų vasario 2 d. numatyta pradėti darbą su atnaujintu Policijos registruojamų įvykių registru bei Vieninga pajėgų valdymo sistema, leisiančia kontroliuoti patrulių reagavimą į įvykius ir efektyviai apdoroti didžiulius informacijos srautus. Organizuosime savo darbą taip, kad policijos pareigūnai būtų matomi, daugiau laiko praleistų ne kabinetuose, o prižiūrimoje teritorijoje, žinotų šios teritorijos problemines vietas, o gyventojai žinotų savo apylinkės inspektorių. Skatindami vietinės bendruomenės aktyvumą, pilietiškumą, bendradarbiavimą su policijos ir seniūnijų darbuotojais nusikalstamumo prevencijos srityje, siekdami palaipsniui perduoti saugios aplinkos formavimo iniciatyvą bendruomenės aktyviems nariams, ir šiais metais ypatingą dėmesį skirsime „Saugios kaimynystės“ projekto vykdymui, „Saugios kaimynystės“ grupių kūrimuisi apskrityje.
Policijos teikiamų paslaugų kokybę geriausiai parodo pasitikėjimas policija. Džiugu, kad viešosios nuomonės apklausa parodė 63 proc. Vilniaus apskrities gyventojų pasitikėjimą.
Kitas prioritetas - stiprinti ankstyvąją nepilnamečių teisės pažeidimų prevenciją, ypatingą dėmesį skiriant patyčioms mokyklose.
Analizuojant nusikalstamumo tendencijas, kelia nerimą tai, kad vaikai padaro apie septintadalį visų nusikalstamų veikų, o jaunuoliai nuo 14 iki 29 metų sudaro apie 60 proc. visų nusikaltusių asmenų, todėl vaikų ir jaunimo nusikalstamumo prevencija yra esminė bei prioritetinė visos nusikaltimų prevencijos ir kontrolės sistemos dalis. Didžiosios dalies mažamečių padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su nežymiu sveikatos sutrukdymu ar fizinio skausmo sukėlimu, pradžia buvo užfiksuota mokymo įstaigoje, kaip patyčia ar negebėjimas taikiu būdu išspręsti konfliktinės situacijos. Analizuojant mažamečių padarytas nusikalstamas veikas, bei išnagrinėjus šių mažamečių charakterio ypatumus, gyvenimo sąlygas, šeimos sudėtį, jų turimą užimtumą, buvo pastebėta, kad vaikų patiriamos patyčios mokykloje, kieme ar namuose, sąlygoja daugelį vaikų turimų problemų – jos yra kaip labai svarbus rizikos faktorius sąlygojantis vaikų psichologines problemas, delinkventinį elgesį. Patyčios vyksta tiek tarp mergaičių, tiek tarp berniukų. Pastebima, kad berniukai tyčiojasi iš bendraamžių ir patiria patyčias daugiau negu mergaitės, bet pastebima tendencija, kad mergaičių patyčios tampa ciniškesnės ir žiauresnės. Patyčios yra pasiekusios tokį mastą, kad galime pradėti kalbėti apie įsigalėjusią patyčių „ kultūrą“. Norint sumažinti mažamečių nusikalstamumo lygį, kuris yra tiesiogiai susijęs su gana aukštu jų pačių agresijos lygiu ir negebėjimu spręsti konfliktus taikiu būdu, buvo nuspręsta stiprinti ankstyvąją nepilnamečių prevenciją, ypatingą dėmesį skiriant patyčių prevencijai mokymo įstaigose. Siekdami kuo geresnių rezultatų patyčių prevencijos srityje, pasitelksime socialinius partnerius, mokyklų bendruomenės (mokyklų administracijos atstovus, tėvus, moksleivius), Vilniaus savivaldybės Švietimo ir ugdymo departamento pareigūnus, Vaiko teisių skyrių pareigūnus.
Paskutinysis formuluojamas veiklos prioritetas -veiksmingai ir efektyviai tirti nusikalstamas veikas ekonominių nusikaltimų ir neteisėtos narkotikų bei psichotropinių medžiagų apyvartos srityse.
Šiandien viena iš aktualiausių problemų tiek visoje respublikoje, tiek Vilniaus apskrityje yra ekonominis nuosmukis, lydimas nedarbo lygio kilimo, infliacijos ir gyventojų nemokumo didėjimo, šešėlinio verslo ir kontrabandos klestėjimui palankių sąlygų. Įtaką nusikalstamumo augimui taip pat daro ir įvairūs pokyčiai verslo srityje, didesnės atsiskaitymo už prekes ir paslaugas įvairovės suteikia daugiau galimybių sukčiavimui, atsiranda nauji nusikaltimai elektroninėje erdvėje, reikalaujantys policijos pareigūnų naujų žinių ir kompetencijos.
Pastebima tendencija, kad vis daugiau nusikalstamų veikų padaro ekonominę krizę sunkiai išgyvenantys, nepasiturintys asmenys, anksčiau teisti ar turėję reikalų su teisėsauga, bei asmenys, apsvaigę nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų. Sostinės policija įžvelgia ne tik ekonominio sostinės saugumo didinimą, bet ir saugios bei sveikos, nepriklausomos nuo narkotikų visuomenės kūrimą (stiprinimą, apsaugą). Gyventi sveikoje visuomenėje yra viena iš gražiausių laisvos visuomenės idėjų. Tiriant nusikalstamas veikas neteisėtos narkotikų apyvartos srityje reikia žiūrėti į problemą maksimaliai plačiu spektru. Šiems metams keliame tikslą užkirsti kelią žinomiems narkotikų platintojams.
Sukaupėme daug informacijos apie nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių medžiagų vartojimu ir platinimu bei ekonominius nusikaltimus, nuolat analizuojame tendencijas ir pokyčius. Atsižvelgdami į tai, planuojame veiklos kryptis, pasitelkiant visuomenę ir kitas institucijas, bendrų pastangų dėka numatyti kompleksą priemonių profesionaliai ir efektyviai reiškinių kontrolei.
Genialumas slypi paprastume. Kartais tereikia nuoširdaus bendravimo, kuris padėtų užtikrinti saugią kaimynystę ar sugebėjimo nugalėti savo baimę, išdrįsti pasipriešinti nemalonumų ir problemų šaltiniui. Kiekvienas iš mūsų, o tai yra visa visuomenė, į tokį reiškinį kaip nusikalstamumas turi reaguoti taip, kad būtų apsaugomi ne tik asmeniniai, bet ir kitų žmonių interesai. Tik tuomet mes pateisinsime savo kaip vieningos ir stiprios visuomenės vardą.
Vilniaus aps. VPK viršininko pavaduotojas Antoni Mikulskis savo pranešime apibrėžė nusikalstamumo rodiklius, jo tendencijas, nusakė svarbiausius praėjusių metų pasiekimus ir problemas. A. Mikulskis pažymėjo, kad neteisinga ir neprofesionalu policijos darbą vertinti pagal nusikalstamumo lygį, kuris nėra tiesiogiai susijęs su policijos darbo veiksmingumu. Vilniuje pernai registruota 36 proc. visų Lietuvoje užfiksuotų nusikalstamų veikų, 41 proc. visų šalies vagysčių. Pernai pavyko 10 proc. sumažinti vagysčių iš gyvenamųjų patalpų skaičių, beveik trimis procentais pagerinti jų išaiškinamumą. Jei 2008 m. Vilniaus aps. buvo nužudyta 100 asmenų (Vilniuje – 61), pernai – apskrityje – 63, Vilniuje – 29. Išaugus plėšimų skaičiui, per metus buvo išaiškintos penkios gerai organizuotos nusikaltėlių grupės, kurioms pareikšti įtarimai dėl plėšimų degalinėse, lombarduose parduotuvėse.
Nuo 2004 m. nusikalstamumo lygis Vilniuje beveik nekinta.
Vilniaus aps. VPK viršininko pavaduotojas Raimundas Dervinskas pateikė viešosios policijos padalinių veiklos 2009 m. apžvalgą, kurią pradėjo nuo Patrulių rinktinės ir Kelių policijos valdybos – padalinių, kurie pirmieji reaguoja į įvykius ir suteikia pagalbą gyventojams.
Patrulių rinktinės pareigūnai privalo saugoti asmens teises bei teisėtus interesus nuo pasikėsinimų ir kitų teisės pažeidimų, reaguoti į pranešimus apie nusikalstamas veikas bei kitus teisės pažeidimus per nustatytą laiko vidurkį – 14 minučių.
2009 metais Patrulių rinktinėje buvo stipriai jaučiamas patrulių trūkumas, todėl patruliavimas pėsčiomis tapo išimtimi. Per parą patrulių rinktinė vidutiniškai patruliavimui skiria 27 ekipažus, kurie paskirstomi atsižvelgiant į nusikalstamų veikų intensyvumą įvairiose Vilniaus vietose. 2009-aisiais patrulinių automobilių rida buvo sumažinta 35 %, patrulių automobiliai per metus nuvažiavo 40 000 km. mažiau, nors plečiantis miesto riboms – plečiasi ir patruliavimo sektorių ribos. Paprastai, įpusėjus mėnesiui jau stingama degalų.
Aptarnautų iškvietimų kiekis 2009 sumažėjo apie 10 proc., tačiau sulaikytų ir pristatytų asmenų į policijos įstaigas skaičius didesnis nei 2008 metais. Tai sąlygojo naujų darbo metodų ir įvairių patruliavimo būdų taikymas siekiant užkardinti nusikalstamas veikas aptarnaujamose komisariatų teritorijose. Tokie patruliavimo būdai, kaip mišrus (bendras uniformuotų ir uniformų nevilkinčių pareigūnų patruliavimas) ar neviešas (vilkint civiliais drabužiais) patruliavimas, filmavimo technikos taikymas fiksuojant pažeidimo faktą, sąlygojo gerus darbo rezultatus išaiškinant pažeidėjus vartojančius alkoholinius gėrimus viešoje vietoje.
Glaudus teritorinių policijos komisariatų ir Patrulių rinktinės bendradarbiavimas bei nuolatinis keitimasis informacija apie teisiškai reikšmingus įvykius įgalino optimaliai panaudoti patrulius.
Rinktinės patruliai pernai dalyvavo išaiškinant 2325 nusikalstamas veikas, dėl kurių sulaikė 2719 asmenų. Į šeimyninius konfliktus patruliai vyko 5700 kartų, daugiau nei 12 tūkst. kartų išvykta tramdyti triukšmautojų, išaiškinti beveik 24 tūkst. administracinės teisės pažeidėjai, sulaikyti 372 paieškomi asmenys, rasta 30 pavogtų transporto priemonių. Iš viso į Vilniaus policijos komisariatus rinktinės patruliai pristatė daugiau nei 27 tūkst. asmenų. Kelių policija administravo apie 80 000 administracinių teisės pažeidimų bei 8 tūkst. eismo įvykių medžiagų, paskyrė apie 11 mln. litų baudų. Priverstiniam išieškojimui perduoti 14 tūkst. nutarimų.
Kelių policijos valdyba tyrė 1532 eismo įvykių medžiagas. 769 atvejais pavyko nustatyti pasišalinusį eismo dalyvį. Per metus gauta informaciją apie 19 tūkst. stacionariais greičio matavimo prietaisais užfiksuotų KET pažeidimų.Vilniaus savivaldybės administracijai pateikti 177 pasiūlymai dėl geresnio eismo organizavimo. 2010 metais Vilniaus mieste planuojama aktyvuoti 12 stacionarių greičio matuoklių, mieste jau dirba du mobilūs greičio matuokliai. 2009 metais kelių policijos patrulių pareigūnai išaiškino 51 tūkst. KET pažeidimų. Nustatyta, kad 1049 asmenys vairavo neblaivūs. Dėl paskutiniais metais sugriežtėjusių įstatymų bei susiformavusios teismų praktikos akivaizdžiai sumažėjo neblaivių vairuotojų. 41 proc. mažiau ir eismo įvykių, kuriuos padaro neblaivūs ar apsvaigę vairuotojai.
Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus pareigūnai per 2009 metus atliko patikrinimus dėl 2793 neeksploatuojamų transporto priemonių, bereikalingai užimančių vietas automobilių stovėjimo aikštelėse (2008 m. – dėl 1248 neeksploatuojamos transporto priemonės). Vykdant kovos su kontrabanda ir nelegalia prekių apyvarta stiprinimo priemonių planą, buvo atlikta 14 patikrinimų Vilniaus apskrities teritorijoje, daugeliu atvejų informacija pasitvirtino – nustatyti administraciniai teisės pažeidimai. Vilniaus turgaviečių teritorijose bei jų prieigose atlikta 40 tikslinių patikrinimų, išaiškinti 325 administraciniai teisės pažeidimai.
Per 2009 metus Vilniuje vyko 751 masinis renginys – 58 proc. daugiau nei jų būta 2008 m. Iš jų – 31 mitingas, 52 piketai, 81 sporto renginys, 59 oficialūs užsienio šalių delegacijų bei valstybės vadovų vizitai, 452 kultūros renginiai (Pernai Vilnius buvo paskelbtas Europos kultūros sostine), 76 kiti renginiai. Visoje apskrityje 2009 m. įvyko 968 masiniai renginiai. Jų metu nustatyti 344 teisės pažeidimai (2008 m. pažeidimų užfiksuota 177 – beveik perpus mažiau).
Mobilios kuopos pareigūnai Romų tabore pernai vykdė 33 prevencines priemones, kurių metu buvo sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigas 187 asmenys, įtariami narkotinių medžiagų vartojimu bei 6 asmenys, įtariama, laikę narkotines medžiagas.
Per 2009 m. buvo išaiškinti 274 ginklo registravimo (perregistravimo) terminų arba jo įrašymo į įskaitą pažeidimai. Nuo 2010 m. sausio 1-osios Vilniaus aps. VPK Licencijavimo skyrius aptarnauja ir Vilniaus rajone gyvenančius fizinius asmenis, turinčius ginklus ar pageidaujančius juos įsigyti, bei juridinius asmenis vykdančius licencijuojamą veiklą. Seimui yra pateiktas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektas. Jį priėmus bus pradėta registruoti fizinių, bei juridinių asmenų turimus dujinius pistoletus (revolverius), bei šaunamuosius ginklus turinčius nedidelę nukaunamąją galią. Policijos departamentas prognozuoja, kad šiuo metu tokių ginklų pas asmenis yra apie 100 tūkst. vienetų. Tikimasi nemažo interesantų antplūdžio ir svarstomos įvairios galimybės sudaryti palankesnes sąlygas tokių ginklų registravimui bei asmenų priėmimui.
Prevencijos skyrius praėjusiais metais parengė ir vykdė Vilniaus apskrityje 32 nusikalstamumo prevencijos projektus ir programas. Sparčiai plėtojamas „Saugios kaimynystės“ prevencinis projektas – 2009 metais įsikūrė 78 naujos „Saugios kaimynystės“ grupės, su kuriomis buvo pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai. 2008 metais veikė tik 26 šios grupės.
www.vilnius.policija.lt
 |
