Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate 2009-04-17 priėmus įsakymą, kuriuo nustatomas maksimalus dydis priedams ir priemokoms mokėti yra nulis procentų nuo pareiginės algos dydžio, vis daugiau pareigūnų kreipiasi į profesinę sąjungą klausdami ką daryti – ar privaloma vykdyti vadovų pavedamas papildomas užduotis, jei aišku, kad už jas nebus papildomai mokama ir pan. Profesinė sąjunga, atsižvelgdama į klausimo aktualumą, teikia rekomendacijas kaip elgtis tokioje situacijoje.

Visų pirma reikėtų atsakyti į klausimą - ar būtina vykdyti papildomas užduotis, jei papildomas darbas nebus apmokamas? Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad papildoma užduotis turi būti suformuluota raštu: vadovas turėtų adresuoti užduotį konkrečiam pareigūnui, suformuluodamas aiškų pavedimą. Paprastai labai sudėtinga pasakyti ar tai yra įprasta užduotis, ar „papildoma“. Tuo atveju, kai pareigūnų veikla suskirstyta į teritorijas arba veiklos sritis, o pavedama užduotis susijusi su kito pareigūno (gali būti ir nesančio dėl pateisinamų priežasčių, arba apskritai „laivo etato“) – tai laikytina papildoma užduotimi. Praktiškai kiekvienas pareigybės aprašymas turi paskutinį punktą, kuriame įrašyta „vykdo kitas vadovo užduotis“. Pažymėtina kad užduotis gali būti susijusi arba nesusijusi su pareigybės aprašymu. Užduotys turi būti suformuluotos raštu, tokiu atveju užduotis laikytina tinkamu pavedimu, kurią pareigūnas privalo vykdyti.

Jei vadovas pavedė vykdyti papildomą užduotį, tai ką daryti, kad apgintum savo teises ir neliktum tuščiomis? Iš esmės, Lietuvos darbo teisėje yra įtvirtintas teisingo apmokėjimo už darbą principas, o Darbo kodekso 197 str. 1 d. numatyta, kad „Kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, palyginti su nustatyta norma, už darbą jam mokama proporcingai daugiau“. Valstybės tarnybos įstatymo 26 str. 1 d. numatyti net du atvejai, kuriais mokama priemoka už papildomas užduotis: 1) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės; 2) už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu. Taigi, akivaizdu, kad šiuose teisės aktuose yra įtvirtinta aiški tarnautojo teisė gauti papildomą apmokėjimą už papildomą darbo krūvį. Šiuo atveju, norint apginti šią teisę, būtina laikytis tam tikrų taisyklių ir susirinkti įrodymus, kuriais remiantis būtų galima ginti šią teisę.

Administracinių bylų teisenos įstatymas numato, kad įrodymai tai faktiniai duomenys, patvirtinantys reikalavimo teisėtumą, o įrodinėti galima remiantis „proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais“. Sukaupta praktinė bylinėjimosi administraciniuose teismuose patirtis leidžia teigti, kad patogiausia teismui pateikti ir įrodyti tam tikras aplinkybes rašytiniais įrodymais – dokumentais ar jų kopijomis, todėl rekomenduotina visiems pareigūnams, kurie gauna papildomas užduotis, rinkti įrodymus apie tai, kad yra pavedamos papildomos užduotys. O konkrečiai – siūlome kopijuoti (fotografuoti, skenuoti ar pan.) dokumentus, kuriais pavedama papildoma užduotis. Paprastai tai yra tiesioginio vadovo (bet nebūtinai) įsakymas, viza ant pareiškimo (prašymo ar pan.). Rekomenduojame pradėti vesti papildomų darbų sąrašą, o konkrečiai – susirašyti duomenis, kada pavestas papildomas darbas, koks darbas pavestas, kas atlikta, kaip baigtas papildomas darbas, kur yra perduoti dokumentai įrodantys, kad papildomai dirbote. Pavyzdžiui:

2009-04-23, Pavestas nagrinėti Vardenio Pavardenio pareiškimas iš xx apylinkės. 2009-05-04 priimtas nutarimas (b.n. xxxxxxx), byla perduota į X komisariato archyvą, adresas – Algirdo g. 20.

Taip reikėtų registruoti visas papildomas užduotis, o kad viskas būtų vienoje vietoje – pravartu turėti segtuvą su tokiu sąrašu. Tame pačiame segtuve galima kaupti ir dokumentų, kuriais pavestos papildomos užduotys, kopijas.
Norint įrodyti padidėjusį darbo krūvį, pravartu turėti visus duomenis apie darbo krūvį apskritai – tam geriausiai gali pasitarnauti visų pavestų ir atliktų darbų sąrašas – žurnalas, kuriame fiksuotos visos užduotys. Tai leistu įvertinti darbo krūvį iki papildomų užduočių ir po papildomų užduočių pavedimo.

Surinkus ir tinkamai fiksavus visus duomenis apie tai, kad buvo pavedamos papildomos užduotys, pakaks užklausti darbdavio administracijos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Pateikiamuose suvestiniuose atsiskaitymo lapeliuose detaliai išdėstomas priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis. Jeigu už papildomas užduotis nėra mokamas joks padidintas darbo užmokestis (priemoka), galima teigti, kad teisė į teisingą apmokėjimą buvo pažeista ir turėtų būti ginama.

Tuo atveju, jei praėjus ekonominiam sunkmečiui nepavyks išsireikalauti iš darbdavio negautos darbo užmokesčio dalies derybų keliu, bus galima kreiptis į teismą, prašant priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Primename, kad Darbo kodekso 27 str. 2 d. yra numatyta, kad bendroji ieškinio senatis – 3 metai, todėl teisę į teisingą darbo užmokestį galima apginti kreipiantis į teismą per 3 metus nuo to momento, kai teisė buvo pažeista.

Apibendrinant trumpai galima išdėstyti kelis pagrindinius etapus, kaip turėtų elgtis pareigūnas:

• Vykdyti vadovybės nurodymus;

• Kaupti duomenis apie papildomas užduotis;

• Per 3 metus kreiptis į darbdavį, o nesusitarus – į teismą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (jei papildomas krūvis nebuvo apmokėtas).

Kilus neaiškumų ar pageidaujant gauti išsamesnės informacijos, kreipkitės į Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinę sąjungą.

Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos informacija.
Parengė teisininkas Martynas Austys.

Pažymėti

Siųsti draugui

Komentarai (0)

Rašyti komentarą

Vardas

El. paštas

Komentaras

mažinti | didinti

Įveskite pateiktą tekstą

Komentuoti