|
Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui laikinai vadovauja komisariato viršininko pavaduotojas Antoni Mikulskis. Galbūt tai sutapimas, tačiau šio komisaro vadovavimas atnešė sostinės policijos bendruomenei kai kurių „naujovių“, kurios verčia susimąstyti apie tolimesnę (ne)tarnybą policijoje. Praėjusią savaitę, 2009 m. balandžio 15 d. (trečiadienį) vyko profesinių sąjungų atstovų ir Vilniaus apskr. VPK l. e. p. vadovo susitikimas, kurio metu A. Mikulskis pranešė apie susidariusią sudėtingą finansinę padėtį Vilniaus apskr. VPK ir tai, kad siekiant negilinti finansinės duobės, bus taupomos lėšos, o konkrečiai – balandžio mėnesį pareigūnams nebus mokamos priemokos už papildomą darbo krūvį. Tik Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko V. Sandos paklaustas A. Mikulskis prasitarė, kad galbūt priemokos nebus mokamos visą ketvirtį.
Ilgai neteko laukti, kol žodis taps kūnu – jau balandžio 17 d. buvo išleistas Vilniaus apskr. VPK viršininko įsakymas, kuriuo patvirtintas maksimalus dydis 2009 m. antram ketvirčiui – visiems padaliniams jis bus 0 proc. Primename, kad pagal galiojantį, Vilniaus apskr. VPK viršininko 2008-10-31 įsakymu Nr. 10-V-100 patvirtintą, Vilniaus apskr. VPK priedų ir priemokų mokėjimo tvarkos aprašą kiekvieną ketvirtį yra tvirtinamas maksimalus dydis, mokamas pavaduojančiajam darbuotojui už vieno nesančio darbuotojo pavadavimą. Taigi, po 2009-04-17 įsakymo išleidimo Vilniaus apskr. VPK pareigūnai, kuriems pavedama pavaduoti laikinai nesančius kolegas, negaus jokios priemokos už padidėjusį darbo krūvį. Atkreipiame dėmesį, kad laikinai Vilniaus apskrities policijai vadovaujantis A. Mikulskis profesinių sąjungų atstovus informavo apie tai, kad priemokos nebus mokamos tik balandžio mėn., o jau po 2 dienų įsakymu nustatė maksimalų dydį visam ketvirčiui. Primename, kad Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodeksas visus policijos pareigūnus įpareigoja vengti piktybiškai sakyti netiesą, o vadovaujančius pareigūnus įpareigoja veikti taip, kad jam pavaldūs policijos pareigūnai „gautų policijos darbo pobūdį atitinkantį atlyginimą“. Akivaizdu, kad patvirtinant maksimalų dydį – 0 proc., pareigūnai už papildomą krūvį negali tikėtis gauti priemokos, tokiu būdu viršininko įsakymu bus pažeidžiamos ne tik etikos kodekso nuostatos, bet ir įstatymai bei juose įtvirtinti principai. Labiausiai neramina tokia netiksli ir neryžtingai pateikiama informacija, savaime sukurianti dar ir netikrumo atmosferą: pareigūnai tarsi verčiami laukti - kokį dar pokštą vadovybė ištrauks iš skrybėlės?
Profesinė sąjunga pastebi, kad nepaisant to, jog pagal 2009-04-17 įsakymą „visiems padaliniams“ nustatomas maksimalus dydis – 0 proc., tačiau Priedų ir priemokų mokėjimo tvarkos aprašas palieka teorinę galimybę „privilegijuotų“ padalinių darbuotojams gauti priemokas net ir nustačius tokį maksimalų dydį: „kvalifikuotiems Vilniaus aps. VPK Autoūkio, Finansų skyriaus, Informatikos ir ryšių skyriaus specialistams, atsižvelgiant į darbuotojų aukštą kvalifikaciją, tiesioginio vadovo teikimu gali būti nustatyti priedai, viršijantys maksimalų dydį. Priklausomai nuo įstaigos finansinės situacijos, mažinant maksimalų dydį, proporcingai mažinamas priedo dydis”. Jei jau sumažino maksimalų dydį iki nulio, tai proporcingai turėjo sumažinti ir šių, “privilegijuotais” laikomų padalinių priemokas – ar ryšis apskrities policijos vadovai taupyti lygiai, ar ir vėl vieni bus verčiami taupyti, o kiti gaus priedus, nes “jų pareiginiai atlyginimai labai maži ir kvalifikacija aukštai vertinama”?
Kartu aiškėja, kad A.Mikulskio ryžtas nėra „proginis“ ar atsitiktinis – dar 2009 m. kovo 6 d. Panevėžyje vykusiame Policijos įstaigų vadovų pavaduotojų, kuruojančių kriminalinės policijos padalinius, pasitarime vykusioje diskusijoje A. Mikulskis laikėsi nuomonės, kad apylinkių inspektoriai turi tirti nusikalstamas veikas, siūlė atlikti viešosios policijos padalinių veiklos auditą, po kurio paaiškėtų tikrieji darbo krūviai, tarsi abejodamas viešosios policijos tyrėjų darbo krūvių apimtimi. Dar daugiau – A.Mikulskis išreiškė nuomonę, kad nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklą – „neefektyvi ir bereikalinga“. Toks tradicinio „kriminalkės“ viršininko požiūris neramina visus nors kiek plačiau mąstančius pareigūnus. Nekartą įrodyta, kad prevencija yra pats efektyviausias būdas kovoti su nusikalstamumu, o koncentravimasis tik į „padarinių“ tyrimą yra trumparegiškas ir neduoda rezultatų ilgalaikėje perspektyvoje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad darbui su nepilnamečiais būtinas specialus pasirengimas, įgūdžiai, abejotina, ar bet kuris tyrėjas gali tinkamai dirbti su nepilnamečiais, nepažeidžiant jų teisių ir nesukeliant traumos besiformuojančiai vaiko psichikai. Tikimės, kad tokie neapgalvoti žodžiai yra tik atskirų vadovų nuomonė ir neišreiškia tikrosios Vilniaus apskrities policijos vadovybės valios ir intencijų. Profesinė sąjunga neneigia, kad ne visuose policijos padaliniuose darbas organizuojamas efektyviai. Visų pirma tai pasakytina apie policijos įstaigų administraciją. Nėra aišku, kodėl policijos įstaigos verčiamos hierarchinėmis piramidėmis, kai organizacijų teorijoje teigiama, kad horizontalios organizacijos yra žymiai efektyvesnės. Kaip pavyzdys čia galėtų būti pateikta Vilniaus apskr. VPK kriminalinė policija – Kriminalinę policija kuruoja VPK viršininko pavaduotojas A.Mikulskis, Nusikaltimų tyrimo valdybai vadovauja viršininkė, kuri turi pavaduotoją, 6 skyriams vadovauja viršininkai, o kai kuriuose skyriuose yra dar ir poskyriai, kuriems vadovauja „etatiniai“ viršininkai, kai tuo tarpu viešosios tvarkos valdybai vadovauja viršininkas, kuris neturi „etatinio“ pavaduotojo, o esant reikalui jį pavaduoja vienas iš skyrių vadovų, o poskyrių viešosios tvarkos valdybos skyriuose apskritai nėra. 15 prieš 10 (neskaičiuojant vyriausiųjų tyrėjų). Tuo tarpu Vilniaus apskr. VPK viršininko pavaduotojas, kuruojantis kriminalinės policijos veiklą mano esant bereikalingais nepilnamečių reikalų pareigūnus! Nejučia prisimeni lietuvių liaudies išmintį – kito akyje ir krislą mato, o savo - nė rąsto.
Esant tokioms, akivaizdžiai išpūstoms, piramidinėms struktūroms, natūraliai kyla klausimas – ar pareigūnas visiškai nesugeba dirbti, kad jam reikia tiek vadovų, ar vadovai nesugeba vadovauti, kad reikia tiek viršininkų ir jų pavaduotojų? Regis mažėjant „dirbančių“ pareigūnų, ir nemažėjant (o kai kuriais atvejais – netgi daugėjant) vadovaujančių pareigūnų, situacija pradeda priminti anekdotą, kai tiltui saugoti įsteigtas sargo etatas, sargo atlyginimui skaičiuoti – buhalterio, tvarkai biure užtikrinti – valytojos, visiems vadovauti – direktoriaus, na ir žinoma – direktoriaus sekretorės, o po to mažinti etatus pradėta nuo to paties sargo...
Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos informacija.
 |