2010 m. rugpjūčio 31 d. pareigūnas P.S., patruliuodamas kartu su pareigūnu I. P., apie 00.30 val. iš Vilniaus apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Stanevičiaus g. 23, Vilniuje, prie mokyklos iš automobilio garsiai groja muzika ir yra triukšmaujama. Atvykę į iškvietimo vietą, pareigūnai nuėjo ieškoti triukšmaujančių asmenų. Neužilgo buvo pastebėtas įtartinas vaikinas, kuris apžiūrinėjo automobilius, todėl pareigūnai nusprendė jį patikrinti. Pareigūnus pastebėjęs vaikinas pasitraukė nuo automobilių ir skubiai nuėjo link Stanevičiaus g. 9 namo. Supratę, kad asmuo, siekdamas išvengti patikrinimo mėgina pasišalinti, pareigūnai nusprendė jį pasivyti ir sulaikyti.

Besivydamas įtartiną asmenį, pareigūnas P.S. užkliuvo už neapšviestų laiptų, vedančių link Stanevičiaus g. 9 namo, ir griuvo ant kairės rankos, delnu atsiremdamas į žemę. Tuo tarpu pareigūnas I.P. nusivijo įtartiną asmenį, tačiau sulaikyti jo jam nepavyko. Pareigūnas P.S. skundėsi stipriu skausmu, dėl to buvo kreiptasi į VŠĮ Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo nustatytas krūtinės raumens įplyšimas bei išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

Vilniaus apskr. VPK atliko tarnybinį patikrinimą ir surašė tarnybinio patikrinimo išvadą – (toliau – Išvada), kurioje konstatuota, kad tarnybinio patikrinimo metu negauta objektyvių duomenų, įrodančių pareigūno tarnybinių pareigų vykdymą, susijusį su padidėjusiu pavojumi pareigūno gyvybei ar sveikatai, ir šis įvykis vertintinas kaip nelaimingas atsitikimas. Taip pat negauta duomenų, liudijančių, kad būta pasipriešinimo valstybės tarnautojui, pareigūnas susižalojo dėl savo paties veiksmų, o ne dėl padidėjusio pavojaus ar rizikos, nes ėjimas paskui įtartiną asmenį pats savaime nesukelia nei rizikos, nei pavojaus pareigūno sveikatai ar gyvybei. Išvadoje teigiama, kad tiesioginio kontakto su kitu asmeniu nebuvo, t. y. pareigūno sunkią traumą lėmė ne bandančio pasprukti vaikino neteisėti veiksmai, o paties pareigūno P.S. neatsargumas, todėl kompensacijos mokėjimo klausimas nespręstinas.

Pareigūnas P.S., nesutikdamas su Vilniaus apskr. VPK sprendimu nemokėti jam kompensacijos, kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: panaikinti Vilniaus apskr. VPK Išvados dalį, kuria pripažinta, kad pareigūno patirtas sužalojimas neatitinka Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų; pripažinti, kad pareigūnas patyrė traumą vykdydamas tarnybos funkcijas padidėjusio pavojaus ir padidėjusios rizikos gyvybei bei sveikatai sąlygomis ir kad tarp pareigų vykdymo ir patirto sužalojimo yra priežastinis ryšys; įpareigoti Vilniaus apskr. VPK paskirti ekspertizę pareigūno sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, o ją atlikti pavesti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisijai (toliau – CMEK).

Pareigūnas P.S. skunde nurodė, kad susižalojo vykdydamas tarnybines pareigas, nustatytas pareigybės aprašyme, t. y. saugodamas viešąją tvarką ir užkirsdamas kelią nusikaltimui. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – Policijos veiklos įstatymas) 18 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę, pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti. Pareigūnas P.S., būdamas statutinis valstybės tarnautojas, negalėjo pasielgti kitaip, o tik dėti visas pastangas sulaikyti įtarimą sukėlusį asmenį ir patikrinti jo dokumentus. Trauma patirta vykdant tarnybines pareigas, kai aplinkybės, kurioms esant sužalojimas buvo patirtas, atsirado ne dėl pareigūno laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru būdu, o dėl to, kad jis turėjo taip elgtis, vykdydamas tarnybines pareigas, numatytas jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, pareigybės aprašyme ir kituose teisės aktuose, bei vykdydamas atitinkamus institucijos, kurioje jis tarnauja, vadovybės nurodymus arba patvarkymus. Pareigūnas P.S. skunde pabrėžė, kad nesutinka su Išvadoje nurodytu teiginiu, jog sužalojimą lėmė jo paties neatsargumas, o ne bandančio išvengti sulaikymo asmens neteisėti veiksmai. Byloje nėra duomenų, kad pareigūnas P.S., dirbdamas operatyvinėje grupėje, ignoravo atsargaus elgesio tarnyboje standartus, todėl Išvada, kad pareigūnas P.S. susižalojo dėl savo neatsargumo, yra nepagrįsta.

Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu pareigūno skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareigūno P.S. patirtas sužalojimas atitinka Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas. Teismo sprendime teigiama, kad pareigūnas P.S. šiuo konkrečiu atveju veikė siekdamas jo tarnybos funkcijomis apibrėžto tikslo (sulaikyti teisės pažeidimu įtariamą asmenį) ir elgėsi adekvačiai susidariusiai situacijai. Teismo vertinimu, policijos pareigūnas tam tikroje situacijoje, kuri buvo nagrinėjamomis aplinkybėmis, bėgdamas paskui bandantį pasprukti nusikalstama veika ar teisės pažeidimu įtariamą asmenį, t. y. jį persekiodamas, veikia ekstremaliomis, normalioms gyvenimo sąlygoms neįprastomis (nebūdingomis) aplinkybėmis, tai pareigūnui kėlė padidėjusį pavojų ar padidėjusią riziką sveikatai ir/ar gyvybei. Tokiomis aplinkybėmis pareigūnas paprastai negali numatyti visų išorinių, nuo jo valios nepriklausančių veiksnių. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apskr. VPK padarė neteisingą išvadą, jog pareigūnas susižalojo dėl savo neatsargumo ar nepakankamo fizinio pasirengimo, pažymėjo, kad šios aplinkybės teisme nebuvo įrodytos.

Vilniaus apskr. VPK kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareigūnas P.S. teismo prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, palikdamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą, pažymėjo, kad vertinant bendrą faktinių aplinkybių visumą (atvykimas į įvykio vietą, įtartino asmens sekimas, nepažįstama vieta, tamsus paros laikas), sutiktina su Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, jog tiesioginis priežastinis ryšys tarp sveikatos sutrikdymo ir tarnybinių pareigų atlikimo, susijusio su padidėjusiu pavojumi pareigūno gyvybei ar sveikatai, buvo. Byloje nenustatyta, kad pareigūnas P.S. susižalojo dėl savo paties neatsargumo, kaip ir nebuvo pateikti įrodymai, kad pareigūnas P.S., vykdydamas savo funkcijas, turėjo galimybę imtis kitokių priemonių tam, jog pradėjusį bėgti įtariamąjį galėtų pasivyti kitokiu būdu, t. y. tokiu būdu, kuris būtų leidęs pareigūnui P.S. bėgti saugiai ir išvengti susižalojimo. Teismas konstatavo, kad pareigūnas P.S. vykdė jam priskirtas tarnybines funkcijas bei uždavinius, vertino situaciją, ją suvokė, sprendžiant pagal įvykio aplinkybes, kaip iškilusią grėsmę visuomenės saugumui ar kaip įvykdytą teisei priešingą veiką ir ėmėsi pirminių minimaliausių veiksmų, siekdamas aiškumo, abejonių pašalinimo, bet tokiu būdu padidindamas rizikos faktorių savo sveikatai bei gyvybei, kas ir pasitvirtino.

Vykdydamas neskundžiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Vilniaus apskr. VPK išmokėjo pareigūnui kompensaciją.

Narį atstovavo teisininkė Neringa Adomaitienė.

Straipsnį parengė teisininkė Gema Zapasnykienė.