Pareigūnas G. V., skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskr. VPK) tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – Išvada), kuria priimtas sprendimas nespręsti pareigūnui kompensacijos mokėjimo klausimo dėl sveikatos sutrikdymo vykdant tarnybines pareigas, kadangi pareigūnas įvykio metu buvo ne tarnyboje, nebuvo uniformuotas ir neturėjo dokumentų ar specialių ženklų, patvirtinančių policijos pareigūno statusą, be to pareigūnas įvykio metu nežinojo, kad yra įvykdyta neteisėta veika, todėl jo veiksmai (mėginimas išsiaiškinti, ką rūsyje darė sutiktas jam nepažįstamas asmuo) negali būti vertinami kaip tarnybinių pareigų vykdymas, o vertintini kaip konfliktas, kurio pasekmė – sužalojimas, taip pat ir dėl to, kad jokių nenuginčijamų duomenų, išskyrus paties pareigūno parodymus, jog jis konflikto dalyviui prisistatė kaip policijos pareigūnas ir dėl to buvo sužalotas, negauta, o Vilniaus m. 4 PK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pareigūno sužalojimo ne pagal BK 286 straipsnį (pasipriešinimas policijos pareigūnui), o pagal BK 138 straipsnį (nesunkus sveikatos sutrikdymas).

Skunde pareigūnas nurodė, kad buvo sužalotas ne tarnybos metu. Pareigūnas, nuėjęs į savo namo rūsį, pastebėjo nepažįstamą vyriškį, kuris, prisistačius policijos pareigūnu ir paklausus ką jis veikia svetimo namo rūsyje, nieko nesakęs bandė bėgti iš rūsio. Pareigūnas, supratęs, kad nepažįstamas asmuo galimai vogė iš name esančių sandėliukų, veikdamas pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymą, mėgino sulaikyti asmenį, tačiau nepažįstamajam jį sužalojus, iš skausmo jį paleido ir šis asmuo pabėgo. Pareigūnas kreipėsi pagalbos į kaimynus, paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą bei policiją.

Skunde pareigūnas teigė, kad jam kompensacija priklauso, kadangi jis tuo metu, kai buvo sužalotas, vykdė vieną iš bendrųjų policijos pareigūnui Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. numatytų pareigų: „gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai.“

Vilniaus apygardos administracinis teismas pareigūno skundą tenkino. Teismas konstatavo, kad vykdydamas Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas pareigas, tarp jų pareigą sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, pareigūnas atliko tarnybines pareigas, todėl kompensacija jam priklauso.

Atsakovas Vilniaus apskr. VPK, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, pareigūno skundą atmesti. Vilniaus apskr. VPK apeliaciniame skunde nurodė, kad pareigūnas buvo sužalotas ne tarnybos ar tarnybinių pareigų vykdymo metu, bet savo namų rūsyje, t.y. veikė pagal asmeniui, kuris siekia apsaugoti savo turtą, įprastą elgesio modelį, įvykio metu buvo be policijos pareigūno statusą patvirtinančios uniformos ir tarnybinio ženklo, bandydamas sulaikyti asmenį nežinojo, ar įvykdyta neteisėta veika, ikiteisminis tyrimas dėl šio fakto pradėtas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę už nesunkų sveikatos sutrikdymą asmeniui, o ne pagal BK 286 straipsnį, kuris užtraukia atsakomybę už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas vykdančiam asmeniui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad policijos pareigūnas pagal Policijos veiklos įstatymo nustatytas bendrąsias policijos pareigūno pareigas (tarp jų numatytas 21 str.1 d.2 p.) turi vykdyti tiek savo užimamų tarnybinių pareigų atlikimo (darbo pagal policijos įstaigos vidaus tvarką ar atskirą darbo grafiką) laiku, tiek ir bet kuriuo kitu laiku, kai susiklosto situacija, kuri patenka į Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies reguliavimo sferą. Teismas nutartyje pažymėjo, kad situacija, kurioje veikė pareigūnas ir buvo sužalotas, priskirtina prie situacijų, kurioje policijos pareigūnas ne tarnybos metu privalėjo vykdyti jam (policijos pareigūnui) iš Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto kilusią bendrąją pareigą bei neatidėliotinai imtis veiksmų sulaikyti įtariamą vagyste asmenį, ir kad ši situacija priskirtina prie atvejų kai pareigūno sužalojamas, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, o šių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (įtariamas asmuo sulaikymo metu pasipriešino peiliu ir sužalojo). Todėl ginčydamas tarnybinio patikrinimo išvadą, pareigūnas pagrįstai ir teisėtai siekė gauti Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą kompensaciją, numatytą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dėl jų sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo.

Narį atstovavo teisininkė Neringa Adomaitienė

Straipsnį parengė teisininkė Gema Zapasnykienė