Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnyje yra nurodyti pagrindai, pagal kuriuos atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos, išmokamos išeitinės kompensacijos (išmokos). Išeitinės kompensacijos priklauso tiems pareigūnams, kurie nutraukia tarnybą:

1. kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės (esant atitinkamai CMEK išvadai);
2. jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo, ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų, ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų;
3. jei dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, jei susirgimas nesusijęs su sužeidimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu vykdant tarnybos pareigas;
4. jei pareigūnas nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų, kai į jo einamas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau šias pareigas ėjęs asmuo.

Išeitinės kompensacijos dydis priklauso nuo nepertraukiamo tarnybos stažo.

Nors Darbo kodekso 226 straipsnis įtvirtino draudimą daryti išskaitas iš išeitinės išmokos, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma, Civilio proceso kodekso 739 straipsnis, kuriame išvardinti skolų neišskaičiavimo atvejai, išlygos dėl skolų išskaičiavimo iš išeitinės išmokos nenumatė.

Nuo š.m. spalio 1 d. įsigaliojo nauja Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio redakcija, kurios 7 punkte įtvirtintas draudimas išskaičiuoti ir išieškoti skolas, tame tarpe ir alimentus vaiko išlaikymui, iš išeitinės išmokos. Iš esmės ši nuostata buvo suderinta su Darbo kodeksu bei pašalintos abejonės dėl teisės aktų taikymo atliekant išskaitymus iš išeitinės kompensacijos (išmokos).

Vilniaus miesto policijos darbuotojų

profesinės sąjungos teisininkė

Neringa Adomaitienė