Kyla abejonių dėl suminio darbo laiko režimo įvedimo
Policijos bendruomenėje pastaruoju metu netyla diskusijos dėl Policijos tarybos sprendimo įvesti suminę darbo laiko apskaitą veiklos padaliniuose.
Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga, palaikoma kitų policijos profesinių sąjungų, praėjusią savaitę raštu kreipėsi asmeniškai į kiekvieną Policijos tarybos narį, ragindama inicijuoti aptariamo sprendimo persvarstymą Policijos taryboje, išklausant šakos policijos profesinių sąjungų poziciją bei argumentus šiuo klausimu. Kreipimasis grindžiamas abejonėmis dėl suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedimo policijos veiklos padaliniuose būtinumo ir bloginamomis veiklos pareigūnų darbo sąlygomis.
Reagavimo ir veiklos padaliniams priskirtų funkcijų diferenciacija ir užduočių ypatumai sudaro prielaidas skirtingo darbo režimo poreikiui. Nepaneigtina, kad reagavimo padaliniai privalo užtikrinti nepertraukiamą paslaugų visuomenei teikimą, priešingai nei veiklos padaliniai, kurių darbas ne toks dinamiškas, nereikalaujantis reagavimo nedelsiant, bet reikalaujantis tinkamo savo darbų planavimo ir organizavimo idant pasiekti kuo geriausius rezultatus atliekant ikiteisminius tyrimus, nagrinėjant asmenų skundus ir vykdant kitas panašaus pobūdžio funkcijas. Taigi veiklos padalinių tikslas siekti darbo kokybės per įstatymais nustatytus terminus, kurie skaičiuojami ne minutėmis ar valandomis, o dienomis, savaitėmis, mėnesiais.
Be kita ko, veiklos padaliniuose įvedus suminę darbo laiko apskaitą, keičiasi šių pareigūnų darbo ir asmeninio gyvenimo režimas. Tikėtina, kad dalis pareigūnų siekė karjeros tokiose pareigose ir dėl jiems priimtino darbo laiko režimo, suderintino su jų asmeninio ir šeimos gyvenimo sąlygomis. Neveltui Darbo kodekso 45 straipsnis reikalauja darbuotojo sutikimo, jeigu keičiamas jo darbo laiko režimas – naujoji Darbo kodekso redakcija numato lankstesnes galimybes keisti darbo laiko režimą, tačiau darbuotojui, kaip silpnajai darbo santykių šaliai, užtikrinama galimybė sutikti arba nesutikti su pakeistomis darbo sąlygomis. Juk įvedus suminę apskaitą, darbuotojai gali būti paskirti ir neabejotinai bus paskirti dirbti nakties metu, savaitgaliais ir švenčių dienomis. Deklaruojama, kad didžiausia vertybė yra darbuotojas, tačiau priimami sprendimai kalba patys už save – neatsiklausta nei pareigūnų, nei jų atstovų nuomonės. Tokiu elgesiu demonstruojamas nesiskaitymas su tais žmonėmis, kurių indėlis į policijos veiklos užtikrinimą yra bene pats didžiausias. Galima daryti prielaidą, kuri bus ne iš piršto laužta, kad ir vėl dalis pareigūnų paliks tarnybą. Ar vis tik to ir siekiama?
Taigi policijos profesinės sąjungos neranda argumentų pagrįsti tarnybinį būtinumą, kaip pagrindinę sąlygą pagal Darbo kodekso 115 straipsnį, įvesti suminį darbo laiko apskaitos režimą būtent veiklos padaliniuose. Pastebėtina, kad nors Policijos tarybos sprendimas veiklos padaliniuose nustatyti suminę darbo laiko apskaitą neprivalomas policijos įstaigoms, tačiau akivaizdu, kad Policijos taryba formuoja bendrą politiką, reikšmingai įtakojančią įstaigų vadovų sprendimus. Aptariamu atveju priimant sprendimą Policijos tarybos posėdyje dalyvavusių narių balsai pasiskirstė po lygiai. Tai reiškia, kad policijos įstaigų vadovams taip pat kyla abejonių dėl suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedimo veiklos padaliniuose būtinumo.
Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga Vilniaus apskrities policijos profesinių sąjungų jungtinės atstovybės vardu taip pat kreipėsi į Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Utenos ir Tauragės AVPK Darbo tarybas, ragindama įstaigos vadovo reikalauti konsultacijų dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo veiklos padaliniuose, palaikyti pareigūnus ir diskusijų su įstaigos vadovybe metu šiuo klausimu išreikšti savo tvirtą poziciją bei argumentus.
Profesinės sąjungos žiniomis, Policijos tarybos posėdis numatytas š. m. liepos 11 d.
Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga