Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus apskr. VPK) viršininkas priėmė sprendimą nuo šių metų pradžios neįskaičiuoti pertraukos pailsėti ir pavalgyti į darbo laiką pareigūnams, dirbantiems suminiu darbo laiko režimu. Šis sprendimas sukėlė policijos pareigūnų didelį nepasitenkinimą.

Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga kelerius metus šiuo klausimu sistemingai dirbo. Profesinės sąjungos pastangomis po balsavimo „Vyčio“ kolektyve, buvo susitarta su „Vyčio“ vadovu, kad pietų pertrauka bus įskaityta tiems pareigūnams, kurie negali palikti savo darbo vietos. Pietų pertrauka po ilgų kolektyvinių derybų buvo įskaityta ir Lietuvos kelių policijos tarnybos patruliams. Ši nuostata įtraukta į įstaigos kolektyvinę sutartį. Galiausiai praėjusių metų antroje pusėje pietų pertrauka buvo įskaičiuojama ir Vilniaus apskr. VPK pareigūnams, dirbantiems pagal suminį darbo laiko apskaitos režimą.

Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga Vilniaus apskr. VPK vadovo sprendimą neįskaičiuoti pietų pertraukos į darbo laiką vertina kaip žingsnį atgal pareigūnų teisėtų interesų užtikrinimo kontekste. Profesinės sąjungos nuomone, toks sprendimas teisiškai nepagrįstas dėl toliau išdėstytų argumentų.

DK 158 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog darbuotojas pertrauką pailsėti ir pavalgyti naudoja savo nuožiūra, jis šiuo laiku gali palikti darbo vietą, o ši pertrauka neįskaitoma į darbo laiką.

DK 158 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad darbdavys privalo pasirūpinti, jog darbuotojams būtų sudarytos tinkamos sąlygos per pertrauką pailsėti ir pavalgyti.

DK 158 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad tuose darbuose, kur dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku.

Remiantis DK komentaru, pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu darbuotojas turi teisę palikti darbo vietą, įmonės, įstaigos, organizacijos teritoriją. Šią pertrauką darbuotojas gali naudoti savo nuožiūra, t. y. jos metu jis neturi vykdyti darbdavio nurodymų, atlikti darbo funkcijų. Iš esmės pertrauka pailsėti ir pavalgyti pagal poilsio režimą atitinka paros ar savaitės poilsio režimą. Būtent dėl šios priežasties pertrauka pailsėti ir pavalgyti neįskaitoma į darbo laiką. Poilsio režimas reiškia, kad pareigūnai aptariamos pertraukos laiką gali naudoti išimtinai savo nuožiūra, pavyzdžiui, valgyti, ilsėtis, miegoti, tvarkyti savo asmeninius reikalus (apsipirkti, susitikti su šeima, draugais, nuteiti į kirpyklą ir kt.) ir t. t.

Pertrauka pailsėti ir pavalgyti įskaitoma į darbo laiką, kai dėl darbo pobūdžio darbuotojai negali palikti darbo vietos, nors tuo metu ir neatlieka savo tiesioginio darbo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 15 d. aprobuotoje nutartyje (adm. bylos Nr. A17 – 167/2007) išaiškinta, kad: „<...> įprastinėmis sąlygomis darbuotojų teisę į tinkamą maitinimąsi darbo laiku darbdavys privalo užtikrinti suteikdamas tam skirtą pertrauką ne ilgesniu negu nustatyta Darbo kodekse intervalu. Tuo atveju, kai dėl ypatingų darbo sąlygų darbuotojas negali pasinaudoti teise į pertrauką, darbdavys privalo jo teisę į tinkamą maitinimąsi garantuoti suteikdamas galimybę pavalgyti darbo laiku. Vidaus tarnybos statuto 48 straipsnyje yra nustatyta papildoma garantija, kad pareigūnas, kuris dėl specialios užduoties pobūdžio negali jos vykdymo nutraukti ir pasinaudoti pertrauka maitinimuisi, turi būti arba aprūpinamas maistu, arba jam turi būti mokama Vyriausybės nustatyto dydžio piniginė kompensacija.“

Iš šios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties matyti, kad teismas išskiria tris situacijas, susijusias su pertrauka pailsėti ir pavalgyti.

Analizuodamas trečiąją situaciją, teismas pažymi, kad tais atvejais, kai pareigūnas nustatytu laiku, t. y., ne vėliau kaip po keturių valandų nuo pamainos pradžios, negali pasinaudoti pertrauka pailsėti ir pavalgyti dėl įvykio, į kurį jis privalo reaguoti arba dėl kitos užduoties, kurią pareigūnas privalo neatidėliotinai įvykdyti (pavyzdžiui, gaisro gesinimo, įskaitinio autoįvykio ir kitais atvejais), arba dėl specialios užduoties (pavyzdžiui, renginio apsauga), pareigūnui mokama nustatyto dydžio piniginė kompensacija (12 Lt/3,50 EUR už parą) arba jis aprūpinamas tam tikras higienos normas atitinkančiu maistu.

Antrojoje situacijoje teismas pasisako, kad tais atvejais, kai darbo sąlygos neatitinka įprastų darbo sąlygų (įprastomis darbo sąlygomis laikytinos tokios sąlygos, kai darbo vieta yra tarnybos vietovėje, pertrauką darbuotojas gali naudoti savo nuožiūra be jokių išlygų ir kt.), darbdavys privalo jo teisę į tinkamą maitinimąsi garantuoti suteikdamas galimybę pavalgyti darbo laiku. Taigi pareigūnui turi būti sudarytos sąlygos pavalgyti darbo metu, kai nesudaromos sąlygos pailsėti arba pertraukos laiką praleisti kitaip, kaip savo nuožiūra. Galimybė pavalgyti darbo laiku suteikiama DK 158 straipsnyje numatytais intervalais (ne vėliau kaip kas 4 val.).

Paskutinė situacija, kai pareigūnas pietų pertrauką gali naudoti savo nuožiūra ir ji neįskaitoma į darbo laiką.

Patruliai, dirbantys suminiu darbo laiko apskaitos režimu, negali pietų pertraukos naudoti savo nuožiūra, kadangi jie neturi galimybės tokios pertraukos metu persirengti (nedėvėti uniformos), nusiginkluoti, palikti jiems išduotas tai pamainai specialiąsias priemones, taip pat jiems draudžiama tarnybinį transportą naudoti asmeniniams reikalams, draudžiama vykti į tarnybos vietą nuosavu transportu, draudžiama miegoti tarnybiniame automobilyje, apskritai tarnyboje draudžiama miegoti, nes tai menkina policijos vardą visuomenės, nežinančios, kad pareigūnui pertrauka, akyse. Be kita ko, klausimas dėl atsakomybės pareigūnams taikymo už palikto be priežiūros tarnybinio automobilio apgadinimą, vagystę arba automobilyje esančios įrangos sugadinimą ar vagystę.

Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnai, tarnybą vykdantys 2 pamainomis po 12 valandų, taip pat pietų pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu turi būti su tarnybine uniforma, ginkluote, amunicija, veikiančia radijo stotimi. Taigi galimybės pailsėti ir jie neturi. Nustatytos pietų pertraukos trukmė yra per trumpa, kad išvykti iš Vilniaus apskr. VPK OVS patalpų, pavalgyti ir grįžti į jas. Tačiau svarbiausia tai, kad naktinės pamainos metu OVS pareigūnai negali panaudoti aptariamo laiko savo nuožiūra, kadangi nakties metu nėra tokių sąlygų.

Apibendrinus, Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos nuomone, pareigūnų, dirbančių suminiu darbo laiko režimu, pertrauka pailsėti ir pavalgyti turi būti įskaitoma į darbo laiką.

Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos žiniomis, kone visuose apskričių komisariatuose pareigūnams, dirbantiems pagal suminį darbo laiko režimą, pietų pertrauka įskaitoma į darbo laiką.

Šie argumentai buvo išdėstyti Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos rašte, kuriuo buvo kreiptasi į Policijos departamentą su prašymu įpareigoti Vilniaus apskr. VPK viršininką pakeisti aukščiau nurodytą sprendimą ir pietų pertrauką įskaityti į darbo laiką.

Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos informacija

2017-01-20