Po dviejų pareigūnų mirčių policija laikinai stabdo fizinių normatyvų laikymą – svarstoma apie šių reikalavimų keitimą, nuodugnesnį pareigūnų sveikatos tikrinimą. Policijos atstovas Ramūnas Matonis pastebi, kad neretai patys pareigūnai į būtinybę nuolat sportuoti, būti fiziškai aktyviems žiūri pro pirštus, tuo metu profsąjungos atkerta – policininkų mirtys nėra susijusios vien tik fizinių normatyvų klausimas, tai, anot jų, gali būti ir reformų sistemoje rezultatas. 

Spalio pradžioje policijos bendruomenę sukrėtė viena po kitos pasirodžiusi žinia apie dviejų kriminalistų mirtis. Vienas policininkų mirė, išvykęs į Londoną pargabenti kaltinamojo, 46 metų pareigūnas rastas negyvas viešbučio kambaryje.

Kitas pareigūnas – 42 metų – Šiauliuose mirė iškart po fizinio pasirengimo normatyvų laikymo, persirengimo kambaryje. Atvykę medikai padėti apie 20 metų policijoje dirbusiam vyrui nebegalėjo, jiems teliko konstatuoti jo mirtį. Atliekamas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Neoficialiais duomenimis, spėjama, kad sustojo pareigūno širdis.

Kaip LRT.lt teigė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas R. Matonis, spalio 19 d. Telšiuose, laikant fizinio pasirengimo normatyvus, dar vienam pareigūnui sustreikavo sveikata.

Policijos pareigūnas / E. Blaževič/LRT nuotr.

„Turėjome vieną įvykį Telšiuose, kai pareigūnui, kuris laikė fizinius normatyvus, pasidarė bloga. Buvo iškviesti medikai“, – sakė R. Matonis.

LRT.lt šaltinių teigimu, jei ne netoliese budėję medikai ir jų greita reakcija, šis įvykis galėjo baigtis dar viena pareigūno mirtimi.

Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, įvertinus besikartojančius pareigūnų sveikatos sutrikimus laikant fizinius normatyvus, policijos generalinis komisaras Renatas Požėla nurodė laikinai sustabdyti fizinių normatyvų laikymą policijos sistemoje.

Įvertinus situaciją, teisinį reglamentavimą, normatyvų atlikimo sąlygas, pasikonsultavus su Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovybe ir VRM Medicinos centru, bus priimti tolimesni sprendimai dėl pareigūnų fizinių normatyvų laikymo ir papildomų pareigūnų sveikatos tikrinimų.

VRM yra pavedusi visoms vidaus reikalų statutinėms tarnyboms užtikrinti, kad pareigūnų fizinio pasirengimo normatyvų vertinimą prižiūrėtų medikai.

Svarsto keisti pratimus, nuodugniau tikrinti sveikatą

Policijos pareigūnų fizinių normatyvų laikymas vyksta kartą per metus. Laikant fizinius normatyvus, pareigūnai skirstomi į tris grupes pagal amžių – nuo jauniausių iki vyriausių. Atitinkamai jaunesniems pareigūnams reikalavimai fiziniams normatyvams yra aukštesni, o vyresniems – žemesni. Taip pat, kaip teigė R. Matonis, fiziniai pratimai, laikant normatyvus, skirstomi ir atsižvelgiant į pareigūno darbo pobūdį (daugiau laiko dirba kabinete ar patruliuodamas).

„Pavyzdžiui, jaunesni patruliai bėga 3 kilometrus, o vyresni, dirbantys kabinetuose, – tik 1 kilometrą“, – pavyzdį pateikė R. Matonis.

Policijos atstovas neatmeta, kad gali būti koreguojami fizinių normatyvų reikalavimai, keičiant numatytus pratimus, tarkime, tam tikrais atvejais bėgimą plaukimu.

Pasak R. Matonio, fizinių normatyvų auditas pradėtas dar rugsėjį, o tyrimo išvados turėtų paaiškėti lapkričio pabaigoje.

Jis taip pat neatmetė, kad, atsižvelgiant į pareigūnų sveikatos problemas, veikiausiai teks keisti ir policininkams kas dvejus metus atliekamus sveikatos patikrinimus.

Pareigūnai „užblokavo“ Vyriausybę – protesto akcijoje prašo skiepyti nuo COVID-19 / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

„Vienas iš siūlymų yra dar kartą atlikti pareigūnams sveikatos patikrinimą, tarkime, rizikos grupės pareigūnams, kažkuriai jų kategorijai“, – teigė R. Matonis.

Anot policijos atstovo, neatmetama, kad šiuo metu sveikatos patikrinimai nevyksta nuodugniai.

„Jeigu pareigūnas neturi kažkokių nusiskundimų sveikata, jei sako, kad jam yra viskas gerai, tai gal paviršutiniškai yra patikrinamas, galbūt reikėtų nuodugnesnės patikros“, – svarstė R. Matonis.

Bėgi trumpesnį atstumą, bet reikia nubėgti per tą patį laiką

LRT.lt kalbintas Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos (VMPDPS) pirmininkas Vladas Sanda teigė, kad per pastarąjį dešimtmetį bent du kartus keitėsi fiziniai policijos pareigūnų normatyvai. Pastarąjį kartą jie, pasak V. Sandos, buvo keisti maždaug prieš dvejus metus, įtraukiant į reikalavimus naujus pratimus, pavyzdžiui, lankstumo, pusiausvyros. Pašnekovo teigimu, nors, reformuojant policijos sistemą, pareigūnams reikalavimai vis didėja, fiziniai normatyvai nešvelnėja.

„Pavyzdžiui, aš, kai dirbau, kas dešimtmetį keitėsi mano fizinio pasirengimo lygis. Anksčiau reikėdavo bėgti 3 ar 2 kilometrus, o vėliau tik 1 kilometrą, bet kas keisčiausia, kad kilometrų skaičius tai mažėja, bet laikas, per kurį turiu nubėgti kilometrą, nesikeitė“, – teigė V. Sanda.

Vladas Sanda / BNS nuotr.

Anot jo, anksčiau prieš fizinių normatyvų laikymą pareigūnai turėdavo mokymus, pratybas, tad ir pačius normatyvus išlaikyti nebuvo sunku. Tačiau dabar, kaip teigė V. Sanda, nors pareigūnams privaloma bent kelias valandas per savaitę sportuoti, vieni policininkai šį reikalavimą ignoruoja, o kiti dėl darbo krūvio tiesiog nespėja sportuoti.

„Nors ir yra popieriniai įsakymai, kurie galbūt ir leidžia pareigūnams daugiau sportuoti darbo metu, tačiau ypač didžiuosiuose miestuose, esant didžiuliams krūviams, pareigūnų trūkumui, nėra kada daugiau laiko skirti fiziniam pasiruošimui. Juo labiau kad įsakymuose numatyta, kad darbo metu galima sportuoti prižiūrint instruktoriui, tačiau nei instruktorių yra, nei nemokamų sportui tinkamų erdvių, kur galima būtų sportuoti. O juk ne kiekvienas pareigūnas sau gali leisti eiti sportuoti į sporto klubą“, – aiškino V. Sanda.

Jo teigimu, situacija pastaruoju metu tapo dar labiau komplikuota, mat nuo to, ar pareigūnas atitiks fizinių normatyvų reikalavimus, priklauso pareigūno ateitis tarnyboje bei finansinė padėtis.

„Nuo fizinių normatyvų išlaikymo priklauso ir atlyginimo pakėlimas, nors taip neturėtų būti: neišlaikiau normatyvų, tai negaliu dalyvauti atrankose į aukštesnes pareigas, negaliu būti vertinamas, kitąmet negali būti keliamas man atlyginimas“, – tvirtino pareigūnų atstovas.

V. Sandos manymu, norint, kad pareigūnai tinkamai pasiruoštų fizinių normatyvų laikymams, kad pareigūnų sveikata būtų geresnė, jie patirtų mažiau traumų, reikia numatyti, kad sportuoti policininkai privalėtų nuolat ir kad tam būtų sudarytos tinkamos sąlygos.

Nors ir yra popieriniai įsakymai, kurie galbūt ir leidžia pareigūnams daugiau sportuoti darbo metu, tačiau ypač didžiuosiuose miestuose, esant didžiuliams krūviams, pareigūnų trūkumui, nėra kada daugiau laiko skirti fiziniam pasiruošimui.

V. Sanda

Be to, anot pareigūnų atstovo, fizinio pasirengimo normatyvus, pratybas reikėtų dar labiau diferencijuoti, numatant vienokius reikalavimus dažniau kabinetuose dirbantiems policininkams, ir kitokius – dirbantiems gatvėje.

„Turėtų būti žymiai daugiau kategorijų, turėtų būti atsižvelgiama į sveikatą, turi būti peržiūrėti fizinių normatyvų reikalavimai.

Turi būti kryptingai ruošiami tie, kurie dirba gatvėje, ir tie, kurie dirba kabinete. Suprantu, kad gali pasikeisti situacija, kai šiandien dirbau kabinete, bet rytoj jau galiu dirbti gatvėje ir atvirkščiai. Bet visiems taikyti panašius reikalavimus, mauti ant vieno kurpaliaus, negalima“, – dėstė V. Sanda.

Bėda ne tik su sveikatos patikra, bet ir su ligas slepiančiais pareigūnais

Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) pirmininkė Roma Katinienė, LRT.lt pasakodama apie pareigūnų sveikatos patikras, neslėpė, kad į jas žiūrima pro pirštus. Anot jos, neretai, jei pats pareigūnas nepasako, jog negaluoja, išsamūs tyrimai jam ir nėra atliekami.

„Jeigu pareigūnas atvažiuoja su šeimos gydytojo išrašu apie ligas ir jei tame išraše nėra informacijos apie rimtas ligas, tai gydytojo kabinete tik paklausiama, ar pareigūnas turi nusiskundimų. Jei pasakoma, kad neturi, tai nueinama į kitą kabinetą, ir viskas, sveikatos patikra yra baigta. Tad nuodugniai sveikata nėra tikrinama“, – pasakojo R. Katinienė.

Roma Katinienė / BNS nuotr.

Jai antrino ir VMPDPS vadovas V. Sanda. Anot jo, anksčiau pareigūno sveikatos patikrinimas trukdavo net ir kelias dienas, dabar patikra neretai tetrunka kelias valandas.

„Sutrumpėjo specialistų sąrašas, jų tiesiog nėra medicinos centre. Kartais būna taip, kad tam, jog tave patikrintų dėl konkrečios problemos, siunčia pas šeimos gydytoją, o kad pas jį pakliūtum, juk kartais reikia ir keturias savaites laukti“, – kitas policininkų sveikatos tikrinimo problemas vardijo V. Sanda.

Tiesa, jis neslėpė žinantis ir apie situacijas, kai pareigūnai, norėdami išlikti tarnyboje, išsaugoti savo pareigas, nuslepia tam tikrus sutrikimus ar ligas.

„Kalbant apie regėjimo problemas, tai jų turintys pareigūnai atmintinai mokosi lentelę, kuria tikrinamas regėjimas. Žinau, kad, kai užeina pareigūnai į medicinos kabinetą, tą lentelę bando įsiminti ar nusifotografuoti.

Jeigu pareigūnas turi problemą su kraujo spaudimu, tai prieš sveikatos patikrą išgeria vaistų, padidina jų dozę, kad nuslėptų minėtą sutrikimą“, – pavyzdžius pateikė V. Sanda.

LPPS vadovė R. Katinienė savo ruožtu pažymėjo, kad pareigūnų sveikata silpsta ne tik dėl, jos manymu, nenuodugnių sveikatos patikrinimų, bet ir dėl to, jog nėra sudarytos tinkamos sąlygos pareigūnų reabilitacijai po traumų ar ligų.

Jeigu pareigūnas atvažiuoja su šeimos gydytojo išrašu apie ligas ir jei tame išraše nėra informacijos apie rimtas ligas, tai gydytojo kabinete tik paklausiama, ar pareigūnas turi nusiskundimų. Jei pasakoma, kad neturi, tai nueinama į kitą kabinetą, ir viskas, sveikatos patikra yra baigta.

R. Katinienė

Anot jos, anksčiau pareigūnai galėjo reabilituotis „Pušyno“ centre Palangoje, „Eglės“ sanatorijoje Druskininkuose, taip pat VRM reabilitacijos centre Trakuose, tačiau šios vietos, pasak R. Katinienės, šiuo metu arba perduotos kitoms institucijoms, arba neprieinamos pareigūnams. Pašnekovės teigimu, pareigūnams, ypač po to, kai didžioji jų dalis dirbo, siekiant užtikrinti COVID-19 kontrolės priemones, ir patys susirgo šia liga, reabilitacija yra reikalinga dar labiau.

„Apribojant vietų, kur galima reabilituotis, skaičių, apie tai nebuvo diskutuojama su pareigūnų bendruomene“, – piktinosi R. Katinienė.

Mirtis sieja ir su „universalaus pareigūno“ siekiu

LRT.lt kalbinti policijos pareigūnų profsąjungų vadovai akcentuoja manantys, kad dažnėjančias pareigūnų sveikatos problemas ir net mirtis galima sieti ir su viena po kitos policijos sistemoje vykstančiomis reformomis.

LPPS pirmininkės R. Katinienės nuomone, policijos vadovybė, vykdydama pertvarkas, kuriomis siekė didinti pareigūnų universalumą, kad kone bet kuris pareigūnas galėtų dirbti ir analitinį, ir patrulio darbą, persistengė. Dėl tokių reformų, anot jos, dalis pareigūnų tiesiog paliko tarnybą, o likusiems teko susitaikyti su smarkiai išaugusiais darbo krūviais.

Policija / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

„Tikrai yra padidėję darbo krūviai, nuolatiniai pokyčiai neduoda naudos ir pareigūnų bendruomenė yra sudirgusi. Einant universalumo keliu, buvo pakeisti fiziniai normatyvai, jie buvo padidinti. Vėliau prisidėjo bėdos dėl pareigūnų reabilitacijos, kurios laukiama net ir dvejus metus“, – aiškino R. Katinienė.

Ji teigė, kad pareigūnų profsąjungos į Policijos departamentą su siūlymu keisti fizinio pasirengimo normatyvus kreipėsi jau vasarą, kai ėmė ryškėti pareigūnų sveikatos problemos, bet jų policijos vadovybė nepaklausė.

„Atrodo, kad yra nusispjauta, niekam neįdomi nei policininkų sveikata, nei gyvybė. Palaidojom du, palaidosim ir dar daugiau. Kiek dar turi numirti pareigūnų, kad būtų atkreiptas dėmesys į tai, ką kalbame, kad būtų priimti reikalingi sprendimai?“ – klausė R. Katinienė.

VMPDPS pirmininkas V. Sanda, kalbėdamas apie pareigūnų sveikatos problemas ir mirtis, taip pat baksnojo į pertvarkas, kurių tikslas – didinti pareigūnų universalumą. Anot jo, pareigūnas vienu metu negali būti ir tyrėjas, ir patrulis.

„Yra gydytojai, bet niekada stomatologas nepakeis ginekologo“, – sakė V. Sanda.

Pareigūnų atstovas teigė, kad nereikėtų stebėtis, kai, augant reikalavimams, nuolat vykstant reformoms, nespėjant įvertinti jų naudos, daliai pareigūnų tampa per sunku dirbti. V. Sanda apgailestavo, jog policijos vadovybė nesuvokia situacijos rimtumo.

Policija / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

„Dėl reformų darbe, kai vyksta nuolatiniai pokyčiai, tu nesi užtikrintas dėl savo ateities, nežinai, ar reikės ieškoti kito darbo. Svarstai, ar įvykus eilinei reformai, tau nereikės vėl iš naujo kažko mokytis, ypač apie tai mąstai, jei esi vyresnio amžiaus, 20–25 metus dirbi tam tikrą darbą ir staiga tau reikia viską keisti, kai esi specialistas vienoje srityje, bet staiga tampi nuliu.

Kai trūksta žmonių sistemoje, kai prastėja teikiamų paslaugų kokybė, o policijos vadovybei reikia tą kokybę užtikrinti, kyla reikalavimai pareigūnams, atsiranda daugiau kontroliuojančių asmenų [...], o tai kelia dar didesnę įtampą. Dėl to prastėja ir pareigūnų sveikata“, – dėstė pareigūnų atstovas.

Nemano, kad problemos kyla dėl darbo krūvių

Policijos departamento atstovas R. Matonis teigė sutinkantis, kad viena iš priežasčių, kurios gali būti susijusios su pareigūnų sveikatos, fizinio pasirengimo problemomis, yra policininkų nenoras savarankiškai sportuoti.

„Gal kontrolė nepakankama? Tai reikės įvertinti. Kai žmogus metus nesportuoja, tai ir išlaikyti tuos normatyvus, kurie nėra labai sudėtingi, tampa iššūkiu. Matome, kad kai kurie pareigūnai ir antsvorį turi“, – sakė policijos atstovas.

Pavyzdžiui, jaunesni patruliai bėga 3 kilometrus, o vyresni, dirbantys kabinetuose, – tik 1 kilometrą.

R. Matonis

R. Matonis neatmetė, kad viena iš naujovių, svarstant, kaip keisti fizinio pasirengimo normatyvus, galėtų būti reikalavimų diferencijavimas pagal darbo pobūdį.

„Patruliai, kurie reaguoja į įvykius gatvėse, galbūt daugiau sportuoja, o kriminalistai daugiau sėdi kabinetuose. Vienas iš svarstymų yra galbūt dar vieną papildomą fizinių normatyvų grupę įvesti darbuotojams, kurie daugiau dirba kabinetuose, kad sušvelnintume tuos reikalavimus“, – tvirtino pašnekovas.

R. Matonis tikino nesutinkantis su pareigūnų profsąjungų vadovų teiginiais, kad policininkų sveikatos problemos ir mirtys gali būti susijusios su išaugusiu darbo krūviu.

„Nemanau, kad tas darbo krūvis yra kažkaip padidėjęs. Tai turbūt labiau susiję su tuo, kad pareigūnai mažiau sportavo per pandemiją, fizinių pratybų buvo mažiau. Jei pareigūnai patys savarankiškai nesportavo, tai galėjo atsiliepti, nors jie privalo kiekvieną savaitę po dvi valandas eiti sportuoti“, – prie savo versijos grįžo R. Matonis.

Ramūnas Matonis / L. Balandžio/BNS nuotr.

Policijos atstovas atkreipė dėmesį, kad neseniai mirę policijos pareigūnai dirbo kriminalinėje policijoje, tai yra pareigose, kurios reikalauja daugiau analitinio, o ne fizinio darbo. Tad, pasak R. Matonio, pertvarkos, siekiant, kad įprastai kabinetuose dirbantys pareigūnai dažniau išeitų į gatves, taptų universalesni, turėtų jiems duoti daugiau naudos.

„Jei daugiau juda, tai kaip tik geriau su sveikata turėtų būti. Patys raginame daugiau judėti, sportuoti, dabar ir matome, kad taip nutiko labiau kabinetiniams darbuotojams. Galbūt per ilgai užsisėdi kabinetuose, galbūt per mažai sportuoja, juda ir tai daro įtaką. Jei pareigūnas išeina pavaikščioti, papatruliuoti, tai turbūt sveikatos prasme tik į naudą“, – svarstė R. Matonis.

Šaltinis www.lrt.lt