Policija – reformų tarpduryje: nesaugumo jausmas regionuose ir mažiausias pareigūnų skaičius istorijoje
Pabaigus vieną reformą, imamasi jos taisymo, o ne už kalnų – ir kita pertvarka. Tokiomis nuotaikomis pastaruosius septynerius metus gyvenančios Lietuvos policijos pareigūnų profsąjungos ragina pripažinti, kad praėjusi reforma patyrė fiasko, tai esą rodo iš sistemos išeinančių pareigūnų skaičiai ir padidėjęs nesaugumo jausmas regionuose. Su šiomis pastabomis nesutinka buvęs policijos komisaras Linas Pernavas. Jis džiaugiasi, kad pareigūnai ėmė dirbti gatvėse ir nebelindi kabinetuose. Vis dėlto dabartinis policijos vadovas Renatas Požėla pripažįsta, jog po praėjusios reformos teks imtis ne vienos korekcijos.
Liepos pradžioje Tauragės rajone esančiame Sartininkų kaime keliolika kaukėtų asmenų vidurdienį užpuolė niekuo dėtus kaimo gyventojus. Nuo smurtautojų, kurių vienas turėjo į šaunamąjį panašų ginklą, nukentėjo trys žmonės.
Kiek anksčiau, prieš maždaug porą metų, Sartininkų kaimas jau buvo tapęs vandalų taikiniu – gyventojai siaubo naktimi vadina laiką, kai žmones gąsdino tyčiniai padegimai. Po šio incidento kaime buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.
Po smurto išpuolio policija pradėjo tyrimą. Sartininkų gyventojai LRT.lt teigė, kad juos nustebino pareigūnų elgesys. Paskambinus pagalbos numeriu ir pranešus apie kaukėtus mušeikas, pareigūnai klausinėjo, ar gauja spėjo ką nors sugadinti, o atvažiavę į vietą policininkai, užuot gaudę skriaudikus, tikrino nukentėjusiųjų blaivumą.
Vietiniai svarstė, kad policijos tyrimas dėl šio ir kitų incidentų Sartininkuose galėtų būti efektyvesnis, jei kaimuose, regionuose tebedirbtų apylinkių inspektoriai, kurie pažinotų vietinius gyventojus. Tokių pareigūnų po policijos reformos nebeliko.
Besibaigiant vienai reformai, ruošiamasi kitai
Policijos reforma su šūkiu pertvarkyti sistemą taip, kad visuomenė matytų policijos pareigūnus patruliuojančius gatvėje ir reaguojančius į įvykius, buvo pradėta 2015 m. ir oficialiai užbaigta 2017 m.
Policijos komisariatuose sujungus viešąją ir kriminalinę policiją, atsisakyta nereikalingų pastatų, dalies darbuotojų, pertvarkytos pareigūnų funkcijos. Kaip tuomet skelbė policijos vadovybė, dėl pertvarkos policija atsisakė 70 pastatų, įsigijo naujos įrangos, transporto, ekipuotės, uniformų, padidino patruliuojančių pareigūnų skaičių ir pakėlė algas – policininkai mažiausiai uždirbo 700 eurų, o vidurinės grandies pareigūnai – ne mažiau kaip 850 eurų į rankas.
2017 m. Policijos departamentas nurodė neturintis duomenų, kiek tiksliai policijos pareigūnų paliko tarnybą dėl pertvarkos. Departamento duomenimis, 2015 metais policijos sistemoje dirbo apie 11,4 tūkst. pareigūnų, 2016 metais – beveik 10,7 tūkst. policininkų, 2017 m. policijoje dirbo 10,6 tūkst. žmonių. Į šį skaičių patenka ir statutiniai pareigūnai, ir karjeros valstybės tarnautojai, ir darbuotojai pagal darbo sutartis.
2018 m. tuometinis vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, išanalizavęs policijos reformą, ją įvertino teigiamai, tad pertvarką nutarta tęsti. Tiesa, vertinant reformą, buvo nustatyta kai kurių grėsmių – sumažėjęs pareigūnų skaičius, dėl to padidėjęs darbo krūvis, išskaidžius ikiteisminį tyrimą, galėjo pablogėti tyrimo kokybė, sumažėjo policijos prevencinė veikla. Tęsiant pertvarką, ir toliau buvo didinamas patruliuojančių, į įvykius reaguojančių pareigūnų skaičius, didinamos algos policininkams.
Buvusį policijos generalinį komisarą Liną Pernavą, pradėjusį policijos reformą, 2019 m. pakeitęs Renatas Požėla pranešė apie planuojamą naują sistemos pertvarką. Nauja policijos reforma, kurios gairės Seimui pristatytos šiemet, planuojama iki 2023 m. pertvarkyti sistemą, numatant, kad policija taptų vienu juridiniu asmeniu, o jos darbas būtų organizuojamas ne 10 apskričių, o 5 apygardų principu.
Policija / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Pertvarka bus siekiama centralizuoti dalį policijos funkcijų, teritorinių policijos padalinių funkcijos bus išgryninamos, siekiant eliminuoti funkcijų dubliavimo.
Policijos vadovybė įsitikinusi, kad tokia pertvarka padėtų išvengti nesusikalbėjimo tarp teisėsaugos institucijų, pagerintų policijos teikiamų paslaugų kokybę.
Skvernelis: niekada nebuvau tos reformos šalininkas
LRT.lt kalbintas buvęs policijos generalinis komisaras, 2014–2016 m. ėjęs vidaus reikalų ministro pareigas, ekspremjeras Saulius Skvernelis tvirtino niekada nebuvęs reformos, kurios metu buvo jungiama viešoji ir kriminalinė policija, šalininkas.
„Niekada nepalaikiau viešosios ir kriminalinės policijos sujungimo, nes viešoji ir kriminalinė policija yra visiškai skirtingos policijos rūšys, turi skirtingus tikslus ir vykdo skirtingus uždavinius. Manau, kad tai tikrai nebuvo sėkmingas žingsnis“, – komentavo S. Skvernelis.
Buvęs policijos vadovas neskubėjo kritikuoti policijos reformų autorių, tačiau, anot jo, matant pareigūnų, visuomenės reakcijas į pertvarką, panašu, kad klaidų būta.
„Pirmiausia, reikėtų kalbėti apie pačius pareigūnus – jų darbo krūvius, savijautą, kompetenciją. Kitas dalykas – žmonių reakcijos. Kalbu apie neigiamą žmonių, kurie patiria kriminalinį poveikį, reakciją. Turiu omeny nusikaltimus, nutaikytus į turtą. Smurtinių nusikaltimų galbūt mažiau dabar.
Tų reakcijų ir nuomonių yra visokių. Yra mandagus atsakymas, tikinant, kad „jūs mums rūpite“, bet realių veiksmų tiriant nusikaltimus ne visada matome“, – aiškino S. Skvernelis.
Tiesa, ekspremjero manymu, policijos reforma padėjo pareigūnus aprūpinti nauja įranga, pagerėjo ginkluotė, nupirkta naujų automobilių. Vis dėlto S. Skvernelis teigė pripažįstantis, kad gatvėse patruliuojančių pareigūnų jis nemato daugiau.
„Aišku, duomenys rodo, kad patruliuojančių pareigūnų padaugėjo tris kartus. Bet, iš žmogiškosios pusės žiūrint, dabar pamatyti patruliuojančią policiją yra gana sudėtinga – ar tai būtų užmiesčio keliai, ar miestų gatvės. Daugiau matome policiją, reaguojančią į įvykius. Patruliavimo trūksta, dėl to žmonėms, ypač kaimiškose vietovėse, susidaro įspūdis, kad policija juos apleido“, – dėstė pašnekovas.
Profsąjungos vadovas: reforma buvo graži tik skaidrėse
Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos (VMPDPS) pirmininkas Vladas Sanda buvo vienas iš pareigūnų, kurie dirbo vykdant policijos reformą, ir tebedirba iki šiol. Pareigūnas neslepia manantis, kad pertvarka atrodė efektinga tik popieriuje.
„Reforma buvo graži tik skaidrėse ir paveikslėliuose, bet, suprasdami darbą iš esmės ir vykdydami vadovybės nurodymus, mes matėme didžiulių trūkumų ir klaidų“, – LRT.lt sakė V. Sanda.
Profsąjungos vadovo įsitikinimu, viena didžiausių reformos nesėkmių – beveik iš viso nebeliko policijos prevencinio darbo, nors jis anksčiau padėdavo išvengti ne vieno nusikaltimo ar nusižengimo. V. Sanda pastebėjo, kad po sistemos pertvarkos neliko pareigūnų, kurie dirbtų su į nusikaltimus linkusiais nepilnamečiais, asmenimis, grįžusiais iš įkalinimo įstaigų.
„Panaikinus nepilnamečių inspekciją, išvadinus ją sovietine atgyvena, niekas šio darbo faktiškai nebevykdo. Nepilnamečiai kelia galvas, jų nusikalstamumas ne tik auga, bet ir žiaurėja. Su suaugusiais žmonėmis, linkusiais daryti įstatymų pažeidimus ar gyvenančiais asocialiai, taip pat niekas nedirba, nes nėra apylinkės inspektorių, kurie turėjo savo teritorijas, turėjo aiškią, apibrėžtą atsakomybės zoną, pažinojo savo gyventojus, gebėjo su jais dirbti ir dažnai galėdavo užkirsti kelią jų daromiems nusižengimams arba sėkmingai vesti žmonės į dorovės kelią.
Nebeliko prevencinio darbo su asmenimis, grįžusiais iš įkalinimo įstaigų, su asmenimis, linkusiais daryti nusikaltimus“, – dėstė pareigūnas.
Vladas Sanda / BNS nuotr.
Anot V. Sandos, pertvarkius pareigūnų funkcijas, smarkiai susilpnėjo kriminalinės policijos darbas mažesniuose policijos komisariatuose, todėl išaiškinti nusikaltimus, ypač regionuose, tapo gerokai sunkiau.
„Anksčiau būdavo paprasta, žinant savo kontingentą komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, žinant žmonių elgesį ir įgūdžius, tirti nusikaltimus ir juos išaiškinti. Dabar šito nėra, dabar visi daro viską, o, darant viską, padaryti ką nors gerai neįmanoma“, – komentavo V. Sanda.
VMPDPS pirmininkas, paklaustas apie padidėjusį gatvėse dirbančių pareigūnų skaičių, pažymėjo, kad tai tėra dalis tiesos. Anot jo, po reformos pareigūnų iš tikrųjų daugiau dirba gatvėje, tačiau jų darbas tapo chaotiškesnis.
„Kad mes esame gatvėse ir į viską reaguojame, tai, sakyčiau, yra menka tiesa. Jeigu ir išvažiuoja tyrėjai į teritoriją, tai taip, juos galbūt žmonės ir mato, bet jie yra užimti savo tiesioginiu darbu – pareiškimų nagrinėjimu, nusikalstamų veikų tyrimu, duomenų rinkimu, o prevencijai, patruliuoti skiria dėmesį per prievartą, nes turi kitų užduočių, kurias turi padaryti“, – aiškino V. Sanda.
Pareigūnų profsąjungos vadovas, paklaustas apie planuojamą naują policijos reformą, tvirtino turintis abejonių ir nerimo, kadangi ankstesnė policijos vadovybė neatsižvelgė į profsąjungų pastabas.
„Iš visos reformos išėjo muilo burbulas. Generaliniu komisaru pradėjęs dirbti R. Požėla bando tas klaidas taisyti. Tačiau, sugalvojus naująją reformą ir pateikus ją profesinėms sąjungoms, į klausimą, kokią naudą gausime mes, tai yra žemės kirminai, įgyvendinantys vadovybės sugalvotas idėjas, ar darbas bus patrauklesnis, kad į jį eitum ne kaip į katorgą, o kaip į šventę, atsakymo negavome“, – tikino pašnekovas.
Ragino aklai nekopijuoti užsienio patirčių ir kurti lietuvišką modelį
LRT.lt kalbinta Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) pirmininkė Roma Katinienė pažymėjo, kad policijos reforma leido akivaizdžiai pagerinti pareigūnų aprūpinimą, pakilo ir jų algos. Tačiau, anot jos, už tai teko sumokėti pareigūnų skaičiaus sumažėjimu.
„Šitie tikslai – geresnis aprūpinimas, darbo užmokesčio kėlimas – buvo pasiekti atleistų arba išėjusių iš sistemos pareigūnų sąskaita. Dabar, ką deklaruoja ir dabartinė policijos vadovybė, policijai trūksta apie 1 400 policijos pareigūnų, didžiausias trūkumas – reagavimo ir veiklos padaliniuose. Vadinasi, tai yra tie padaliniai, kuriuose dirbo apylinkės inspektoriai, patruliai. Tai yra įvykdytos reformos pasekmė“, – aiškino R. Katinienė.
Anot jos, sumažėjus policijos pareigūnų skaičiui, jų valstybei prireikė dar labiau, ypač esant koronaviruso pandemijai, migrantų krizei.
„Regionuose, kai dabar dar yra ir atostogų metas, pareigūnai dūsta nuo krūvių, mikroklimatas darbe yra gana prastas, žmonės yra nepatenkinti. Be to, pastaruosius porą metų policijos pareigūnais yra užkaišomos visos viešojo sektoriaus, kitų tarnybų skylės“, – aiškino LPPS pirmininkė.
R. Katinienė akcentavo, kad ypač svarbu pasimokyti iš įvykdytos policijos reformos spragų, planuojant naują pertvarką. Kol kas, anot jos, kalbant apie naują reformą, ne į visus klausimus yra atsakyta.
„Šiuo metu yra tik vizijų, nematau, kaip būtų kuriama motyvacinė sistema, kaip augtų darbo užmokestis. Pagrindinis klausimas – iš kur funkcijoms įgyvendinti paimsime beveik pusantro tūkstančio pareigūnų? Darbų planavimo aš nematau. Dabartinė sistema leidžia maksimaliai parengti tik apie 200 pareigūnų“, – kalbėjo R. Katinienė.
Roma Katinienė / BNS nuotr.
Profsąjungos vadovė teigė pritarianti siekiui stambinti policijos sistemą, jos darbą organizuojant 5 apygardų principu. Tokiu būdu, anot jos, galėtų būti sprendžiamos ištuštėjusių regionų komisariatų problemos. Vis dėlto, pasak R. Katinienės, kyla grėsmė, kad regionuose tokiu atveju nusikaltimų išaiškinamumas gali sumažėti.
„Pasigendama modelio, kur tam tikrose teritorijose dirbtų konkretūs pareigūnai, kad jie rinktų informaciją, ją valdytų ir priimtų sprendimus būtent konkrečiose teritorijose. Koronaviruso pandemijos laikotarpis, migrantų krizė rodo, kad, jei regionuose pareigūnai būtų dirbę pagal senąjį modelį, ko gero, kai kurie uždaviniai būtų išspręsti geriau. Taigi, taip, matau riziką, gali kilti grėsmė, kad neturėsime pareigūnų, kurie dirbs regionuose“, – dėstė R. Katinienė.
Jos teigimu, vienas svarbiausių dalykų, planuojant naujas policijos reformas, turėtų būti komunikacija.
„Netinkama komunikacija, negebėjimas išgirsti darbuotojų nuomonės, ką parodė pirmoji reforma, reiškia riziką netekti pareigūnų, jie palieka tarnybą. Dėl to realiai šiandien policijoje auga krizė“, – pažymėjo pašnekovė.
R. Katinienė ragino policijos vadovybę aklai nekopijuoti kitų šalių policijos sistemų. Vietoje to, anot jos, reikia analizuoti Lietuvos specifiką ir pagal tai pertvarkyti policijos sistemą.
„Mūsų visuomenė yra kitokia negu Skandinavijos šalių visuomenės. Nuosekliai laikausi pozicijos, kad turime sukurti lietuvišką policijos veiklos modelį, kuris tiktų mūsų žmonėms, atitiktų mūsų visuomenės mentalitetą. Jei koks nors veiklos modelis yra sėkmingas kitoje šalyje, dar nereiškia, kad jis bus sėkmingas Lietuvoje“, – atkreipė dėmesį pareigūnų profsąjungos vadovė.
Policijos patikros postas / E. Blaževič/LRT nuotr.
Buvęs komisaras įsitikinęs – kito kelio nebuvo
Buvęs policijos generalinis komisaras, vienas iš 2015–2017 m. policijos reformos iniciatorių L. Pernavas, LRT.lt paklaustas apie buvusią pertvarką, paragino prisiminti, kokia buvo policija 2014 m. Anot pareigūno, tuo metu policijai trūko darbo įrankių, aprūpinimo, automobilių, galiausiai – net kuro automobiliams.
Kaip pasakojo L. Pernavas, buvo akivaizdu, kad policija pribrendo reformai. Tąkart, anot jo, buvo pasitelktos ir gyventojų bei pareigūnų apklausos. Gyventojų apklausos parodė, kad jiems svarbiausia gatvėse matyti kuo daugiau policijos pareigūnų, jie nori, kad pareigūnai operatyviai reaguotų į įvykius ir kad nukentėjusiems būtų skiriama daugiau dėmesio. Pareigūnų apklausos parodė, kad jie nori geresnio aprūpinimo ir didesnių algų. Pasak L. Pernavo, vadovaujantis šiais rezultatais ir kitomis analizėmis, ir buvo vykdoma policijos pertvarka.
„Pavyko įgyvendinti, manau, apie 90 procentų užsibrėžtų tikslų. Reaguojančių į įvykius ekipažų skaičių padvigubinome, pareigūnai greičiau atvyksta į įvykio vietą. Kai mūsų daugiau gatvėje, kai mes atvykstame greičiau, tai galime ir daugiau dėmesio skirti nukentėjusiesiems“, – LRT.lt sakė L. Pernavas.
„Man pradėjus vadovauti policijai, minimalus pareigūno atlyginimas siekė 375 eurus į rankas, o po reformos pareigūnas uždirba mažiausiai apie 700 eurų į rankas“, – pridūrė buvęs policijos generalinis komisaras.
Anot jo, pertvarkius policijos sistemą, kasmet pavykdavo sutaupyti apie 30 mln. eurų. L. Pernavo teigimu, pusė sumos buvo panaudojama pareigūnų aprūpinimui gerinti, kita pusė – algoms didinti.
„Mūsų tikslas buvo su mažiau padaryti daugiau, tai yra turėti ne daug pareigūnų su 400 eurų dydžio alga, kad vienas turėtų automobilį, kitas liemenę, trečias dar kitą įrangą, o turėti mažiau pareigūnų, bet kad jie viską turėtų 100 procentų“, – akcentavo pašnekovas.
L. Pernavas, paklaustas, ar buvo padaryta klaidų, reformuojant policijos sistemą, pažymėjo, kad greičiausiai pačią pertvarką reikėjo pavadinti kitaip.
„Viešosios ir kriminalinės policijos sujungimas. Realiai tai buvo darbo organizavimo pakeitimai, bet mes didelio dėmesio pertvarkos pavadinimui neskyrėme. Į ką tai išvirto? Viešoji policija sakė, kad juos panaikins, kriminalinė policija teigė, kad panaikins kriminalinę policiją. Dabar matote, kad viskas yra, niekas nebuvo panaikinta“, – kalbėjo pareigūnas.
„Mes užsibrėžėme labai daug. Nors norėčiau šiandien dar daugiau padaryti, bet galbūt vieną ar kitą dalyką būčiau atidėjęs vėlesniam laikui“, – apie kitą galimą klaidą prabilo L. Pernavas.
Buvęs generalinis komisaras, paklaustas, kaip vertina profsąjungų priekaištus, kad dėl to, jog neliko apylinkių inspektorių, nepilnamečių inspektorių, regionuose gyventi tapo mažiau saugu, teigė, kad tai labiau primena mitą.
„Kai pradėjome pokyčius, maždaug 90 ar daugiau procentų apylinkės inspektorių negyveno savo aptarnaujamose teritorijose. Ką tai reiškia? Jie atvažiuodavo kuriam laikui. Sakyti, kad tas žmogus, kuris į teritoriją atvažiuoja kartą ar du kartus per savaitę, bet ten negyvena, viską žinos, yra neteisinga“, – dėstė L. Pernavas.
Buvęs policijos generalinis komisaras, kalbėdamas apie po reformos sumažėjusį pareigūnų skaičių, tikino, kad šio reiškinio dramatizuoti nereikėtų. Anot jo, nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje pareigūnų skaičius palaipsniui mažėjo, o pastaruoju metu, L. Pernavo teigimu, jų sumažėjimas nebūtinai susijęs su pertvarkomis.
„Tai priklauso nuo teisinės bazės, ekonominės situacijos valstybėje – yra krizė ar jos nėra, nuo atlyginimų, nuo galimybių įsidarbinti kitur“, – kalbėjo L. Pernavas.
Linas Pernavas / BNS nuotr.
„Teoriškai mes į sistemą galėjome priimti gerokai daugiau pareigūnų, bet tektų grįžti prie mažesnių atlyginimų, prastesnio aprūpinimo ir turėti tą, ką turėjome“, – pridūrė buvęs policijos generalinis komisaras.
Reformos padarinius teks taisyti
LRT.lt kalbintas dabartinis policijos generalinis komisaras R. Požėla pabrėžė, kad po 2015–2017 m. įvykdytos policijos reformos teko imtis šios pertvarkos korekcijų. Anot jo, šiuo metu, įvykdžius tam tikrą eksperimentą Klaipėdos miesto, Šiaulių miesto, Plungės rajono ir Šakių rajono komisariatuose, bus imamasi kitų pakeitimų.
„Pamačiau tam tikrų tobulintinų dalykų, dėl to keturiuose policijos komisariatuose šalies teritorijoje buvo atlikti eksperimentai – nekeičiant struktūros, veikla buvo organizuojama kitaip. Kaip tik šiomis dienomis turime priimti tam tikrus sprendimus ir tais sprendimais tobulinsime dabartinę sistemos veiklą“, – komentavo R. Požėla.
Policijos generalinis komisaras, paklaustas, kokių kitų ankstesnės reformos korekcijų gali tikėtis policijos pareigūnai, teigė, jog dalis policininkų grįš prie specializuotų funkcijų vykdymo.
„Kalbu apie ikiteisminį tyrimą, kalbu apie poreikį, kad pareigūnai vykdytų tiesioginę savo funkciją – tirtų nusikalstamas veikas. Tai yra aktualu rajoniniuose policijos komisariatuose, kur nusikalstamų veikų spektras yra labai platus, jas tiria rajonų policijos komisariatų tyrėjai. Tos baudžiamosios bylos nepatenka į apskričių vyriausiuosius policijos komisariatus, kuriuose veikia specializuoti kriminalinės policijos pareigūnų padaliniai.
Suprantu, kad kartais rajonuose įvykdytos nusikalstamos veikos nėra rezonansinės, nesukelia didelių atgarsių, tačiau per įvykius nukenčia žmonės, prarandamas turtas, tad šiuos nusikaltimus privalu ištirti. Čia visomis prasmėmis reikia stiprinti rajoninius policijos komisariatus“, – aiškino R. Požėla.
Kartu jis tvirtino, kad bus daugiau dėmesio skiriama policijos prevencinei veiklai stiprinti. Tikėtina, anot jo, kad padaugės bendruomenės pareigūnų.
Renatas Požėla / E. Blaževič/LRT nuotr.
„Matau situaciją, kai bendruomenės pareigūnai, kurių kiekis yra ribotas, aptarnauja gana daug seniūnijų ir tie darbo krūviai būna per dideli, kad pareigūnai galėtų įsiklausyti, išgirsti žmonių problemas, kurias laiku išsprendus nereikėtų prie jų grįžti per ikiteisminį tyrimą“, – aiškino policijos generalinis komisaras.
Mažiausias pareigūnų skaičius istorijoje
R. Požėla, paprašytas įvertinti policijos reformą, teigė manantis, jog tikslas, kad daugiau pareigūnų dirbtų gatvėse, būtų greičiau reaguojama į įvykius, buvo pasiektas.
„Buvo priimti tam tikri sprendimai, kurie galbūt ir iki šios dienos yra prieštaringai vertinami ir pačios policijos bendruomenės, ir politikų. Kalbu apie prevencinius darbuotojus, apylinkės inspektorių instituto panaikinimą. Priėmus tokį sprendimą, tuščia vieta neatsirado. Atsirado kitoks darbo organizavimas, kuomet dirba tam tikros sudarytos pareigūnų darbo grupės, kurioms vadovauja vyresnieji pareigūnai.
Ar tai pasiteisinę sprendimai, ar ne, turi atsakyti mūsų visuomenė, kuri gauna paslaugas iš policijos“, – apie reformą kalbėjo R. Požėla.
Vis dėlto, anot jo, į akis krenta tai, kad per reformos laikotarpį policiją paliko nemažai pareigūnų.
„Aišku, reikia įvertinti tai, kad per visą tą laikotarpį fiziškai policijos organizacija traukiasi. Šiandien mes turbūt turime istoriškai mažiausią policijos organizacijose dirbančių žmonių skaičių. Šiuo metu statutinių policijos pareigūnų turime apie 7 700“, – komentavo policijos vadovas.
R. Požėla neatmetė, kad pareigūnų trūkumo problema ateityje, jei nebus tobulinama policininkų rengimo sistema, dar paaštrės.
„Ne paslaptis, kad, reorganizuojant policijos veiklą, dalis policijos pareigūnų, kurie turėjo galbūt kitokį matymą apie tai, kas yra daroma, kas yra planuojama, priėmė vienus ar kitus sprendimus, pasinaudojo socialinėmis garantijomis, tai yra išeitinėmis, ir išėjo.
Vis dėlto pagrindinė problema ir šiandien, ir vakar, ir, deja, turbūt rytoj – kad daugiau policijos pareigūnų palieka sistemą, negu ateina. Čia yra objektyvių ir subjektyvių paaiškinimų, bet turbūt pagrindinis dalykas – šiuo metu Lietuvos policija neturi pareigūnų ruošimo kalvės, kuri patenkintų tiek policijos organizacijos poreikius, tiek ir visuomenės poreikius. Turime Policijos mokyklą, kuri suteikia profesinį parengimą, tačiau mūsų siekis yra turėti Policijos kolegiją, kurią pabaigę žmonės gautų aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Tai būtų didžiulis proveržis“, – komentavo R. Požėla.
Policijos generalinis komisaras, vertindamas įvykusią sistemos reformą, išskyrė paaugusias pareigūnų algas. Šiuo metu vidutiniškai policijos pareigūnas į rankas uždirba 1 137 eurus, pirminės grandies pareigūnas – apie 900 eurų į rankas, mažiausia alga siekia apie 700 eurų į rankas. R. Požėla prisiminė, kad pertvarkos pradžioje kalbėta apie „Programos 1000“ įgyvendinimą (kad policijos darbuotojai uždirbtų mažiausiai 1000 eurų į rankas), tačiau šis siekis taip ir nebuvo realizuotas.
Paklaustas, kaip sekasi derinti naujos reformos planą, jis neslėpė žinantis, kad profsąjungoms kyla ne vienas klausimas, tačiau dialogą su jomis įvardijo kaip pozityvų.
„Manau, kad mūsų dialogas yra pozityvus. Pozityvų dialogą turime ne tik su profesinėmis sąjungomis, bet ir su mūsų veteranų asociacijomis. Esame atviri tiek savo bendruomenei, tiek socialiniams partneriams. Tiek profsąjungų, tiek veteranų atstovai įtraukiami į įvairius formatus, kai yra diskutuojama, tai natūralu, kad kyla klausimų, kyla nuogąstavimų, atsižvelgiant į ankstesnes policijos reformas, kurios buvo ir galbūt skaudesnės bendruomenei“, – dėstė policijos generalinis komisaras.
