Policija aprūpinta, bet to negana: kodėl Lietuvoje vis dar pasitaiko tragiškų pareigūnų žūčių
Praėjus dviem savaitėms nuo tragiško įvykio Mažeikių rajone, pasibaigusio policijos pareigūno žūtimi, netyla kalbos, ko trūksta policijos sistemoje, kad tokie atvejai nepasikartotų. Pareigūnų profsąjungų vadovai tvirtina, jog policininkai materialiniu aprūpinimu šiuo metu nesiskundžia, tačiau panašu, kad jų parengimas tarnybai šlubuoja, o neretai pareigūnai tiesiog pamiršta elementarų baimės jausmą.
LRT.lt primena, kad gegužės 29 d. rytą Mažeikių rajone, Birbiliškės kaime, pareigūnai, nuvykę patikrinti informacijos dėl smurto artimoje aplinkoje, buvo pasitikti šūviais. Smurtu artimoje aplinkoje įtartas Stasys Brasas nušovė Mažeikių rajono policijos komisariato tyrėją, žinomą policijos kinologą Saulių Žymantą, sužeidė jo partnerę.
Kaip pranešė policija, paleidus šūvius į pareigūnus, namas, kuriame S. Brasas gyveno su žmona, buvo padegtas. Gaisrą užgesinus, name buvo rastas nenustatytos tapatybės kūnas ir ginklas. Atlikus tyrimus, nustatyta, kad name sudegė į pareigūnus šaudęs S. Brasas. Vyras neturėjo leidimo ginklui laikyti, anksčiau policijai jis nebuvo žinomas. Vėliau paaiškėjo, kad tarnybos metu žuvęs pareigūnas įvykio metu nedėvėjo apsauginės liemenės, nors turėjo ją su savimi.
Dėl šio įvykio pradėtas tarnybinis patikrinimas, o atsižvelgdamas į tai, kad Telšių apskrityje fiksuotas ne pirmas atvejis, kai tarnybos metu žūva policijos pareigūnas – 2016 m. rugpjūtį neblaivus vyras peiliu mirtinai sužalojo policininką, – Policijos departamentas inicijavo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato auditą.
Policijos vadovybė po tragiško įvykio taip pat prabilo apie būtinybę skirti daugiau dėmesio pareigūnų rengimui, o Vidaus reikalų ministerija (VRM) suskubo Seimui pateikti įstatymų pataisas, kuriomis siūlo įkurti statutinę kolegiją, – joje būtų ruošiami būsimieji įvairių tarnybų statutiniai pareigūnai.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris LRT.lt teigė, kad tarnybinis patikrinimas dėl įvykio Mažeikių rajone dar tebevyksta.
Tragišką įvykį vertina skirtingai, tačiau pažymi – taip galėjo nutikti bet kam
LRT.lt kalbinta Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) pirmininkė Roma Katinienė tvirtino, kad tragišką įvykį Mažeikių rajone vertinti sunku. Vis dėlto, kaip spėjo pareigūnų atstovė, tikėtina, kad žuvusio pareigūno vadovai skyrė nepakankamai dėmesio savo pavaldiniams.
„Telšių įvykis parodė, kad tiesioginiai vadovai nekontroliuoja arba nepakankamai kontroliuoja pavaldinių, jei vyksta tokie įvykiai“, – teigė R. Katinienė.
Lietuvos policijos darbuotojų profesinės sąjungos (LPDPS) pirmininkas Saulius Grigonis LRT.lt teigė nenorintis skubėti pateikti savo nuomonės dėl pareigūno žūtimi pasibaigusio įvykio Birbiliškės kaime, tačiau spėjo, kad tokioje situacijoje nebūtų išsigelbėjęs joks profesionalas.
„Jei būčiau buvęs aš ten, tai greičiausiai būčiau gavęs kulką. Tai yra galbūt labiau susiję su žmonių neprognozuojamumu ir neadekvatumu. Gali būti, kad yra situacijų, kuriose nepadės joks profesionalumas“, – tvirtino jis.
Panašiai kalbėjo ir Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos (VMPDPS) pirmininkas, 28-erių metų darbo patirtį policijoje turintis Vladas Sanda.
„Į tokią situaciją galėjo pakliūti bet kuris pareigūnas, kadangi jis nematė žmogaus, kaip pranešė žiniasklaida, buvo šauta per uždarytas duris. Kai matai žmogų, jį gerai pažįsti, matai, kas yra aplink jį, tai gali nuspėti jo veiksmus, bet šiuo atveju asmens veiksmai buvo neprognozuojami, nors pareigūnas, kaip skelbė žiniasklaida, jį pažinojo“, – svarstė V. Sanda.
Dėl aprūpinimo kol kas nesiskundžia, tačiau kelia klausimus dėl ateities
LPPS pirmininkė R. Katinienė teigia girdinti policijos bendruomenėje įvairių diskusijų apie materialinį aprūpinimą, tačiau, pareigūnės manymu, jis šiuo metu yra pakankamas.
„Iš policijos bendruomenės pareigūnų girdime įvairių vertinimų – liemenės nėra patogios, jos nėra pritaikytos, galbūt trukdo judėti. [...] Tikėtina, kad tai yra panaši situacija, kaip buvo su batais, kai pareigūnai anksčiau šalo kojas, tai jiems pritaikė į batus specialius padus. [...] Tad, kalbant apie tas pačias liemenes, reikėtų pasakyti, kad, renkantis aprangą, turėtų būti daugiau diskusijų, daugiau bandymų, daugiau noro išgirsti eilinius pareigūnus“, – svarstė R. Katinienė.
Ji teigė nepritarianti po įvykių Mažeikių rajone pasigirdusiems svarstymams, kad neperšaunamas liemenes turėtų dėvėti visi policijos pareigūnai.
„Reikia turėti sveiko proto ir suprasti, kam reikia dėvėti tas apsaugines liemenes ir kam nereikia. Pareigūnui, kuris atlieka ikiteisminį tyrimą, apklausas, kuris dirba kabinete, tikrai nebūtų noro ekipuotėje turėti liemenę, ją dėvėti“, – tvirtino R. Katinienė.
LPPS vadovė akcentavo, kad pareigūnų aprūpinimas tarnybai reikalingomis priemonėmis šiuo metu pakankamas, tačiau, pasak jos, tai dar nereiškia, jog policijos bendruomenė ir toliau liks visiškai aprūpinta.
„Jeigu mes šiandien galime pasakyti, kad pareigūnai yra aprūpinti, tai mes nežinome, kokia situacija bus po pusmečio ar po metų, nes asignavimų valdytojo statusas perėjo į Vidaus reikalų ministeriją. Jau praėjusių metų pabaigoje policijai nubraukta apie 400 tūkstančių policijos sutaupytų lėšų. Manau, kad reikia tartis su profesinėmis sąjungomis, su politikais, kad policija, kaip didžiausia statutinė tarnyba, turėtų turėti atskirą asignavimų valdytojo statusą“, – komentavo policijos pareigūnų atstovė.
LPDPS pirmininkas S. Grigonis antrino R. Katinienei, jis pabrėžė, kad pareigūnai šiuo metu yra aprūpinti pakankamai.
„Šiuo metu pareigūnų aprūpinimo klausimu nieko netrūksta. Aišku, galbūt reikėjo pirma pareigūnus aprūpinti liemenėmis, o paskui keisti uniformas. Senoji uniforma nebuvo prasta, o nauja turi trūkumų. Bet didelių problemų neįžvelgiu“, – LRT.lt teigė LPDPS pirmininkas.
Policijos veteranas: jaunimui trūksta sveiko baimės jausmo
VMPDPS pirmininkas V. Sanda teigė, kad visus keliamus reikalavimus atitinkančią neperšaunamą liemenę jis gavo tik pernai, nors policijoje tarnauja beveik 30 metų. Vis dėlto, anot jo, policijos bendruomenė nestokoja materialinio aprūpinimo. Anot jo, į įvykius reaguojančio pareigūno ekipuotė yra visiškai sukomplektuota – policininkas turi šaunamąjį ginklą, dujų balionėlį, antrankius, elektrošoko įtaisą, anksčiau turėtas gumines lazdas pakeitė teleskopinės lazdos.
Policijos veteranas neslėpė manantis, kad net ir pati moderniausia ekipuotė pareigūno neapsaugos nuo pavojų, tad, V. Sandos manymu, siekiant reformų policijoje, orientuotis vien į materialinį aprūpinimą nereikėtų.
„Tos liemenės, kurias šiandien turime, yra labai geros, jos yra dviejų kilogramų svorio, apsaugo nuo 9 milimetrų kalibro kulkos, bet, pavyzdžiui, neapsaugo nuo dujų. Visą laiką sakiau, kokią liemenę beturėtum – pirmo, trečio ar ketvirto lygio, – gali ją lyginti su šampano buteliu: šampano butelį gali kojomis spardyti, su juo futbolą žaisti – nesudaužysi, bet kitą kartą gali nešti, stuktelti ir butelis tavo rankose subyra. Tas pats ir su liemene – ją dėvint visas kūnas nėra apsaugotas, liemenė nėra sarkofagas, į tave gali aštriu daiktu ar kulka pataikyti tam tikru kampu ir liemenė nepadės, ją gali pramušti.
Jeigu man duotų keliasdešimties kilogramų liemenę, tai koks iš manęs gatvėje dirbantis pareigūnas būtų? Kol aš išlipsiu iš automobilio, kol aš nubėgsiu, o, jei dar užkliūsiu, jei mane pastums, tai nukrisiu kaip vėžliukas ant nugaros. Kol su tokia liemene atsikelsiu, tai būsiu ir suspardytas, ir sudaužytas arba nukentės kiti asmenys, nesulaukę mano pagalbos“, – komentavo V. Sanda.
Patyrusio pareigūno manymu, kolegoms, ypač pradedantiems tarnybą, privalu atsiminti, kad pavojus pareigūnams gresia atrodytų net ir pačiose paprasčiausiose ar nesudėtingiausiose situacijose. V. Sandos manymu, šią elementarią tiesą privalu kartoti pareigūnų mokymuose.
„Visada galvojau, kad kiekvienas iškvietimas kelia pavojų, ir drąsiai sakau, kad turėjau visada sveiką baimės jausmą, kuris įjungdavo savisaugos instinktus. Tada stengiausi prisiminti tai, ko mane išmokė per pratybas, pavyzdžiui, kad partneriai vienas kitą saugo, kad nereikia pulti stačia galva į įvykį, jei žinai, kad tam tikroje teritorijoje gali būti piktų šunų, tai pasiimi dujų balionėlį, perspėji kolegą apie tai. Mano gyvenime buvo nemažai pasipriešinimo atvejų, bet tragedijų neįvyko.
Ko trūksta jaunimui? To sveiko baimės jausmo. Jie yra jauni, azartiški, stačia galva neria į darbą, nepagalvoję apie pavojus. Galbūt trūksta psichologų mokymų, kaip išvengti streso, nors pas mus psichologų mokymai nėra kažkokių skaidrių rodymas ant sienos ir jų perskaitymas, tai yra praktiniai užsiėmimai, įvairių situacijų imitacija. [...]
Ko mums trūksta? Nuolatinio kalimo į galvą, kad kiekvienas išėjimas į tarnybą ir buvimas aktyviose pajėgose gali kelti realią grėsmę sveikatai ir gyvybei. Tą turėtų nuolat priminti dėstytojai policijos mokyklose, per taktikos, fizinio pasirengimo užsiėmimus, tai turėtų priminti prieš visą auditoriją psichologai, komisariatų vadovai“, – kalbėjo pareigūnų atstovas.
Toliau baksnojo į policijos reformą, abejojo, ar reikia specialios kolegijos
Policijos profsąjungų vadovai, kalbėdami apie sistemos trūkumus, negailėjo kritikos 2017 m. baigtai policijos reformai. VMPDPS vadovas V. Sanda tvirtino, kad po reformos kone visi pareigūnai buvo paversti universaliais pareigūnais, ignoruojant jų specializacijas. Anot jo, dėl šios reformos kai kurie pareigūnai atsidūrė itin kebliose situacijose, kai, pavyzdžiui, kelių patruliui tekdavo spręsti šeimyninius ginčus.
„Yra specialieji padaliniai, specialiai paruošti pareigūnai ypatingiems įvykiams, [...] jie turi neperšaunamas, sunkias liemenes, jie turi, kaip mes vadiname, „robokopo“ šarvus, kurie nuo smūgių apsaugo kūną. Ir šie pareigūnai turi dirbti patrulio darbą, girtuoklius vežioti vietoje to, kad reaguotų į specialius įvykius“, – kitą pavyzdį pateikė V. Sanda.
LRT.lt primena, kad 2017 m., policijai vadovaujant Linui Pernavui, buvo baigta policijos reforma, kurios metu buvo sujungta kriminalinė ir viešoji policija, atsisakant nereikalingų pastatų, atsisakant budėtojų, taip mažinant kabinetuose dirbančių pareigūnų skaičių.
Anot policijos vadovybės, reforma buvo siekiama padidinti visuomenės saugumą, patruliuojančių policininkų skaičių, pagerinti pareigūnų darbo sąlygas.
Tiesa, dabartinis policijos generalinis komisaras Renatas Požėla jau kalba apie reformos korekciją, numatant stambinti policijos padalinius, dalį pareigūnų grąžinant prie specifinės veiklos, tai yra ikiteismino tyrimo, nusikaltimų prevencijos.
LPPS pirmininkė R. Katinienė taip pat kritikavo policijos reformą, ji akcentavo, kad pertvarka buvo įvykdyta ignoruojant pareigūnų bendruomenės nuogąstavimus. Pareigūnų atstovė prisiminė, kad anksčiau Policijos departamentas, pasirašęs bendradarbiavimo sutartis su pareigūnų profsąjungomis, įkūrė Saugos ir sveikatos komitetą, per jį buvo girdimi eilinių pareigūnų balsai, išklausoma jų pastabų, tačiau šio projekto neliko.
„Šis projektas buvo pakankamai išvystytas, bet gaila, kad ankstesnio generalinio komisaro komanda manė, kad nėra būtinumo, ir projektą sužlugdė. Tikiuosi, kad per kolektyvines sutartis bus įmanoma vėl susitarti dėl šio projekto“, – tvirtino R. Katinienė.
Paklausta, kaip vertina naują VRM iniciatyvą steigti statutinę kolegiją, kurioje tarnybai būtų ruošiami būsimi pareigūnai, ji neslėpė, kad šios idėjos nepalaiko. R. Katinienė sutiko, kad pareigūnų rengimui, ypač po tragiško įvykio Mažeikių rajone, reikia skirti daugiau dėmesio, tačiau, jos manymu, nauja aukštoji mokykla visų problemų neišspręs.
„Galima tobulinti Policijos mokyklos sistemą, pasirenkant kitus metodus. [...] Man nerimą kelia tai, kad, kuriant bendrą kolegiją, kurioje būtų rengiami visi statutiniai pareigūnai (būtų rengiami ne tik policininkai, bet ir ugniagesiai, pasieniečiai, kiti pareigūnai), policijos pareigūno kvalifikacija gali suprastėti, gali sumažėti dėmesio pačiai policijos bendruomenei, kuri yra didžiausia tarp statutinių pareigūnų“, – aiškino R. Katinienė.
Pripažįsta pareigūnų gretose pastebėjęs atsipalaidavimą
LRT.lt kalbintas policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris teigė, kad po tarnybinio patikrinimo dėl tragiško įvykio Mažeikių rajone ir po Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato audito galima bus konkrečiau diskutuoti apie tai, ko galbūt policijai šiuo metu trūksta, kad pareigūnai būtų saugesni.
Vis dėlto, jo teigimu, policijos vadovybė įsitikinusi, kad policininkų aprūpinimas yra pakankamas. Tiesa, kaip pripažino R. Šileris, tragiški įvykiai rodo, kad pareigūnų rengime, reagavimo į įvykius taktikoje gali būti spragų.
„Šiuo metu kažkokių materialių dalykų tikrai netrūksta. Kaip viešai buvo ne kartą sakyta, turime įvairiausių tipų liemenių, kiekvienam reagavimo ir veiklos padalinio pareigūnui yra išduodama asmeninė neperšaunama ir, reikalui esant, neperduriama liemenė. Dėl aprūpinimo klausimų neturėtų kilti, tačiau kyla klausimų dėl reagavimo, dėl taktikos, nes, kaip ir ne kartą minėta viešumoje, esame saugi valstybė ir tam tikro atsipalaidavimo ar tam tikro nerūpestingumo yra“, – kalbėjo E. Šileris.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas, kalbėdamas apie pavojus pareigūnams, siūlė atkreipti dėmesį ir į tai, kad pastaruoju metu dėl koronaviruso krizės padidėjo agresyvių išpuolių visuomenėje.
„Kas matosi per šį karantiną? Agresijos daugėja. Pažiūrėkime į Estiją, kur nušauti du žmonės viešoje vietoje. Smurtas iš artimos aplinkos veržiasi į viešąjį gyvenimą. Tad tikėtina, kad policija savo taktiką turės keisti. Dabar atliekame detalų vertinimą, kaip elgiamasi nuo pirminio pranešimo apie smurtą, apie grasinimus iki reagavimo“, – aiškino E. Šileris.
Ar statutinės kolegijos įsteigimas galėtų pagerinti pareigūnų pasirengimą tarnybai? E. Šileris tvirtino palaikantis idėją daugiau dėmesio skirti pareigūnų pasiruošimui, tačiau neslėpė turintis abejonių, ar nauja mokykla išspręs visas problemas.
„Mes pritariame bendrai idėjai. Stiprinti pareigūnų pasirengimą yra vienas iš mūsų prioritetų, nes daiktą gali nupirkti, bet kad jis būtų tinkamai naudojamas, esminiu dalyku išlieka žmogus, kuris priima sprendimus, kuris naudoja tuos daiktus, tas priemones. Klausimas, ar tokia forma, ką siūlo Vidaus reikalų ministerija. Vyksta diskusija, šiuo metu pateiktas projektas, diskusija persikels į Seimą ir matysime, kokie bus priimti sprendimai“, – svarstė E. Šileris.
