Vartotojams

Spauda apie mus

15min.lt tiesioginėje konferencijoje – Lietuvos Policijos departamento vadovas Saulius Skvernelis

Antradienį naujienų portalo 15min.lt tiesioginėje vaizdo konferencijoje lankėsi Lietuvos policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis. Vyriausiasis šalies policininkas sulaukė daugybės aktualių 15min.lt skaitytojų klausimų.

Plačiau...

VALSTYBINIŲ PENSIJŲ SISTEMOS PERTVARKYMO KONCEPCIJA

VALSTYBINIŲ PENSIJŲ SISTEMOS PERTVARKYMO KONCEPCIJA

I. INFORMACIJA APIE ESAMĄ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ SISTEMĄ

1. Lietuvos Respublikoje šiuo metu skiriamos ir mokamos šios valstybinės pensijos:

- Respublikos Prezidento valstybinė pensija;

- Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos;

- nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos;

- pareigūnų ir karių valstybinės pensijos;

- mokslininkų valstybinės pensijos.

2. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos pagal 1994 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą Nr.I-730 (Žin., Nr.1994, Nr.101-2018, toliau – Valstybinių pensijų įstatymas). Respublikos Prezidento, pareigūnų ir karių bei mokslininkų valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos pagal specialiuosius įstatymus.

3. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos skiriamos sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus arba pripažintiems I ar II grupių invalidais asmenims, ypatingai nusipelniusiems valstybei kuriant bei plėtojant jos valstybingumą, ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą, ginant valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką; ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams; labiausiai pasižymėjusiems pasipriešinimo 1940—1990 metų okupacijoms dalyviams; motinoms, išauginusioms bei gerai išauklėjusioms 10 ir daugiau vaikų; 1918—1920 metų nepriklausomybės kovų kariams savanoriams; Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams; asmenims, buvusiems Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku, Ministru Pirmininku, Aukščiausiojo Teismo ar Konstitucinio Teismo pirmininku.

 

4. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams ir kitiems nuo 1991 m. sausio 11—13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos nukentėjusiems asmenims; politiniams kaliniams ir tremtiniams bei asmenims, kuriems pripažintas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio ar tremtinio teisinis statusas; pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) dalyviams – laisvės kovų dalyviams; Antrojo pasaulinio karo dalyviams; Černobylio atominės elektrinės avarijos pasekmių likvidavimo dalyviams; asmenims, Antrojo pasaulinio karo metais išvežtiems priverstiniams darbams arba buvusiems getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose; asmenims, tapusiems invalidais būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje metu arba vėliau pripažintiems invalidais dėl ligų, susijusių su karine tarnyba. Taip pat nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu ar žuvusių (mirusių) būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje metu, tėvams ir kitiems asmenims.

5. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos ištarnavusiems nustatytą laiką vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros ir Kalėjimų departamento sistemos pareigūnams ir kariams.

6. Mokslininkų valstybinės pensijos skiriamos mokslinį vardą ar laipsnį ir ne mažesnį kaip 10 metų daktaro ar habilituoto daktaro darbo stažą turintiems asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus arba pripažintiems I ar II grupių invalidais ir nedirbantiems pagal darbo sutartį.

7. Valstybinių pensijų gavėjams mirus (išskyrus mokslininkų valstybinių pensijų gavėjus), jų sutuoktiniams ir vaikams skiriamos valstybinės našlių ir našlaičių pensijos. Valstybinės našlaičių pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos mokamos kartu su valstybinėmis socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijomis. Mirus Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių arba pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams, jų sutuoktiniai turi rinktis iš dviejų išmokų ir gauti arba valstybinę našlių pensiją, arba valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją.

Atskira nukentėjusiųjų asmenų valstybinių našlaičių pensijų kategorija - sulaukę senatvės pensijos amžiaus arba tapę I ar II grupės invalidais žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių ir mirusių kalėjime politinių kalinių (taip pat, jeigu vienas tėvų buvo miręs, dingęs be žinios, ištremtas, o kitas - kalėjo) vaikai.

Visos valstybinės našlių ir našlaičių pensijos mokamos kartu su valstybinėmis socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijomis.

8. Prie valstybinių pensijų galima priskirti valstybinių muzikinių teatrų ir koncertinių organizacijų artistų rentas (toliau – rentos), nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

9. Visos valstybinės pensijos, tame tarpe ir rentos, mokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

10. Pareigūnų ir karių, mokslininkų ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų dydis kiekvienos atskirai ar kartu su valstybine socialinio draudimo pensija (jeigu asmuo turi teisę šią pensiją gauti) negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio.

11. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos ir visų rūšių valstybinės našlių ir našlaičių pensijos mokamos nepriklausomai nuo asmens gaunamų pajamų. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams, kai jie dirba mokama 30 procentų paskirtos (ar įstatymo nustatyta tvarka apribotos) pensijos. Mokslininkų valstybinės pensijos nemokamos dirbantiems pagal darbo sutartį mokslininkams. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų gavėjams, turintiems draudžiamųjų pajamų po pensijos paskyrimo, paskirtos pensijos nemokamos.

 II. SVARBIAUSIEJI ESAMOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ SISTEMOS TRŪKUMAI

12. Visos valstybinės pensijos, tame tarpe ir rentos, skiriamos ir mokamos asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo pensijas (išskyrus pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir artistų rentas, kurios gali būti mokamos asmenims, nesukakusiems senatvės pensijos amžiaus ar nepripažintiems invalidais ir dėl to neturintiems teisės gauti valstybinės socialinio draudimo pensijos). Tai reiškia, kad tam tikrų profesinių ar socialinių grupių asmenims valstybė taiko dvigubas pensines garantijas senatvės, invalidumo ar našlystės atveju. Šiuo atveju yra pažeidžiamas socialinis teisingumas, sukuriamos privilegijos tam tikroms gyventojų grupėms.

13. Per šešerius metus, praėjusius po 1994-1995 metų pensijų sistemos reformos, valstybinių pensijų sistema buvo dirbtinai išplėsta: į valstybinių pensijų gavėjų skaičių įtrauktos papildomos asmenų, turinčių teisę gauti šias pensijas, grupės; kai kurioms valstybinių pensijų gavėjų grupėms buvo žymiai padidinti mokamų pensijų dydžiai; teisę gauti pensinio pobūdžio išmokas, mokamas iš valstybės biudžeto lėšų, įgijo dar viena nauja profesinė grupė – valstybinių muzikinių teatrų ir koncertinių organizacijų artistai. Todėl valstybinių pensijų sistema reikalauja vis didesnių išlaidų iš valstybės biudžeto lėšų.

14. Esama privilegijuotų valstybinių pensijų sistema pastaruoju metu sukelia vis didesnį kitų asmenų, negaunančių papildomų pensinių išmokų senatvės, invalidumo ar našlystės atveju, nepasitenkinimą.

III. VALSTYBINIŲ PENSIJŲ SISTEMOS PERTVARKYMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

15. Ilgalaikis valstybinių pensijų sistemos pertvarkymo tikslas – palaipsniui atsisakyti valstybinių pensijų, kaip iškreipiančių pensijų sistemos esmę ir pažeidžiančių socialinį teisingumą. Šis tikslas gali būti pasiektas spartinant visos pensijų sistemos pertvarkymą. Įvedus privalomąjį draudimą kaupiamuosiuose pensijų fonduose Lietuvos Respublikos gyventojams būtų užtikrinta galimybė turėti didesnes pensines garantijas senatvės, invalidumo ar našlystės atveju. Todėl vis mažiau žmonių pretenduotų gauti papildomas pensines išmokas iš valstybės biudžeto lėšų.

16. Neatidėliotini valstybinių pensijų sistemos pertvarkymo uždaviniai:

16.1. sustabdyti valstybinių pensijų sistemos tolesnį plėtimą bei pensijų dydžių augimą;

16.2. sumažinti visuomenės nepasitenkinimą išplėtota valstybinių pensijų sistema;

16.3. sumažinti valstybės biudžeto išlaidas valstybinėms pensijoms mokėti.

17. Sutaupytas valstybės biudžeto lėšas skirti valstybinio socialinio draudimo fondui dotuoti – didinti valstybinę socialinio draudimo bazinę pensiją. Padidinus valstybinę socialinio draudimo bazinę pensiją tuo pačiu padidėtų valstybinės socialinio draudimo pensijos bei šalpos (socialinės) pensijos.

18. Siekiant įgyvendinti valstybinių pensijų sistemos neatidėliotinus uždavinius būtina:

18.1. ateityje nedidinti valstybinių pensijų bazės, nuo kurios tiesiogiai priklauso Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų valstybinių pensijų dydžiai. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų indeksavimą taip pat sieti su valstybinių pensijų baze;

18.2. tęsti jau paskirtų valstybinių pensijų mokėjimą, labiau ribojant vienam asmeniui mokamų pensijų dydžių sumą;

18.3. susieti valstybinių pensijų ir rentų mokėjimą su draudžiamųjų pajamų (atlyginimo už darbą) turėjimo faktu:

Alternatyvos:

18.3.1. nemokėti valstybinių pensijų ir rentų dirbantiems ir gaunantiems atlyginimą už darbą asmenims;

18.3.2. dirbantiems nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjams, kurių atlyginimas už darbą neviršija vienos minimalios mėnesinės algos, mokėti viso dydžio pensijas, o tiems kurių viršija – pensijų nemokėti. Kitų rūšių valstybinių pensijų ir rentų gavėjams, dirbantiems ir gaunantiems atlyginimą už darbą, šių išmokų nemokėti;

18.3.3. dirbantiems nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjams mokėti viso dydžio pensijas nepriklausomai nuo jų gaunamų pajamų. Kitų rūšių valstybinių pensijų ir rentų gavėjams, dirbantiems ir gaunantiems atlyginimą už darbą, šių išmokų nemokėti;

18.4. siekti palaipsniui mažinti asmenų, turinčių teisę gauti valstybines pensijas, ratą;

18.5. atsisakyti naujai skirti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas valstybei nusipelnusiems asmenims bei nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas. Vietoj jų skirti vienkartines išmokas, mokamas sulaukus senatvės pensijos amžiaus ar tapus neįgaliais;

18.6. išlikus kai kurioms valstybinių pensijų rūšims, sugriežtinti šių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, laipsniškai atsisakant šių valstybinių pensijų;

18 .7. pertvarkyti valstybinių našlių ir našlaičių pensijų sistemą:

Alternatyvos:

18.7.1. kadangi valstybinės pensijos skiriamos už konkrečius asmenų nuopelnus valstybei, 1939-1990 metų okupacijų metu patirtą žalą arba tarnybą atitinkamose institucijose, jų gavėjams mirus atsisakyti skirti valstybines našlių ir našlaičių pensijas šių asmenų sutuoktiniams ir vaikams;

18.7.2. atsisakyti skirti valstybines našlių pensijas, o nepilnamečiams vaikams-našlaičiams jų pasirinkimu skirti arba valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją, arba valstybinę našlaičių pensiją už mirusį maitintoją;

18.7.3. nustatyti, kad mirusio valstybinės pensijos gavėjo sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams-našlaičiams jų pasirinkimu skiriama arba valstybinė socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensija, arba valstybinė našlių ir našlaičių pensija.

18.8. atsisakyti visų papildomų valstybinių pensijų, numatytų kituose teisės aktuose.

IV. PASIŪLYMAI DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRMOJO IR ANTROJO LAIPSNIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ SISTEMOS PERTVARKYMO

19. Toliau tęsti jau paskirtų Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų mokėjimą, tačiau nustatyti vienam asmeniui mokamų valstybinės ir valstybinės socialinio draudimo pensijų sumos ribą, lygią šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiui.

20. Toliau skirti valstybines pensijas ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams - kariams savanoriams, labiausiai pasižymėjusiems pasipriešinimo 1940—1990 metų okupacijoms dalyviams; asmenims, buvusiems Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku, Ministru Pirmininku, Aukščiausiojo Teismo pirmininku, Konstitucinio Teismo pirmininku bei Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signatarams.

21. Nemokėti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas visiems šių pensijų gavėjams, dirbantiems po pensijos paskyrimo ir turintiems draudžiamųjų pajamų (gaunantiems atlyginimą už darbą).

22. Atsisakyti naujai skirti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas valstybei nusipelnusiems asmenims. Vietoj šių pensijų skirti vienkartines valstybės premijas laikantis šių principų:

22.1. asmenų, pretenduojančių gauti valstybės premijas, nuopelnus Lietuvos Respublikai turi vertinti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu įsteigta specialioji taryba prie Lietuvos Respublikos Prezidento;

22.2. valstybės premijas turi skirti Lietuvos Respublikos Vyriausybė minėtosios tarybos teikimu;

22.3. valstybės premijas skirti vienodo dydžio - 250 valstybinių pensijų bazių dydžio (šiuo metu tai būtų - 34 tūkst. 500 Lt);

22.4. nustatyti, kad per metus negali būti paskirta daugiau kaip 5 valstybės premijos;

22.5. valstybės premijas skirti asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių arba pripažintiems neįgaliais;

22.6. valstybės premijas skirti tik asmenims, negaunantiems valstybinių pensijų ar rentų, mokamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

23. Daugiavaikėms motinoms, išauginusioms bei gerai išauklėjusioms 10 ir daugiau vaikų, ateityje skirti šalpos pensijas, nekeičiant valstybinių pensijų dabartinių mokėjimo sąlygų bei dydžių.

24. Pertvarkyti valstybinių našlių ir našlaičių pensijų sistemą pagal 18.7 punktą.

V. PASIŪLYMAI DĖL NUKENTĖJUSIŲJŲ ASMENŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ SISTEMOS PERTVARKYMO

25. Toliau tęsti jau paskirtų nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų mokėjimą, tačiau sumažinti vienam asmeniui mokamų valstybinės ir valstybinės socialinio draudimo pensijų sumos ribą ir nustatyti ją lygią šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiui.

26. Susieti nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų mokėjimą su draudžiamųjų pajamų (atlyginimo už darbą) turėjimo faktu:

Alternatyvos:

26.1. nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjams, dirbantiems po pensijos paskyrimo ir gaunantiems atlyginimą už darbą, pensijų nemokėti;

26.2. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams ir kitiems nuo 1991 m. sausio 11—13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos nukentėjusiems asmenims mokėti viso dydžio pensijas nepriklausomai nuo jų gaunamų pajamų. Kitiems nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjams, dirbantiems po pensijos paskyrimo ir gaunantiems atlyginimą už darbą, pensijų nemokėti;

26.3. viso dydžio pensijas mokėti tik tiems dirbantiems nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjams, kurių atlyginimas už darbą neviršija vienos minimalios mėnesinės algos, o tiems kurių viršija – pensijų nemokėti;

26.4. nesukakusiems senatvės pensijos amžiaus invalidams, kurių invalidumo priežastis susieta su nukentėjimo faktu, nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas mokėti viso dydžio. Kitiems dirbantiems nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjams viso dydžio pensijas mokėti tik tais atvejais, kai jų atlyginimas už darbą neviršija vienos minimalios mėnesinės algos, o tiems kurių viršija – pensijų nemokėti.

27. Siaurinti asmenų, prilygintų politiniams kaliniams ir tremtiniams, grupių sąrašą. Tuo tikslu peržiūrėti 1997 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą Nr.VIII-342 (Žin., 1997, Nr.66-1609).

28. Atsisakyti skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybines našlaičių pensijas sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus arba pripažintiems I ar II grupės invalidais žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių ir mirusių kalėjime politinių kalinių (taip pat, jeigu vienas tėvų buvo miręs, dingęs be žinios, ištremtas, o kitas - kalėjo) vaikams.

Alternatyva:

28. Šiems asmenims, kurie ateityje galėtų įgyti teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines našlaičių pensijas, vietoj jų skirti vienkartines kompensacijas, kurių dydžiai priklausytų nuo laiko, išgyvento be abiejų tėvų, bet neilgiau nei jie sulaukė pilnametystės. Kompensacijas mokėti sulaukus senatvės pensijos amžiaus ar pripažinus asmenį neįgaliu.

29. Palaipsniui atsisakyti naujai skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas. Asmenims, kurie ateityje galėtų gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, vietoj jų išmokėti vienkartines išmokas - 100 valstybinių pensijų bazių dydžio (šiuo metu tai būtų 13 800 Lt).Vienkartines išmokas skirti sukakusiems senatvės pensijos amžių arba pripažintiems neįgaliais asmenims, negaunantiems valstybinių pensijų ar rentų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Pereinamuoju laikotarpiu (12 mėnesių po atitinkamų Valstybinių pensijų įstatymo pataisų įsigaliojimo) asmenims, naujai įgijusiems teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, suteikti teisę rinktis iš dviejų išmokų: arba gauti šią pensiją, arba vienkartinę išmoką.

30. Pertvarkyti nukentėjusiųjų asmenų valstybinių našlių ir našlaičių pensijų sistemą pagal 18.7 punktą.

VI. PASIŪLYMAI DĖL PAREIGŪNŲ IR KARIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

SISTEMOS PERTVARKYMO

31. Toliau tęsti jau paskirtų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimą, tačiau sumažinti vienam asmeniui mokamų valstybinės ir valstybinės socialinio draudimo pensijų sumos ribą ir nustatyti ją lygią šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiui.

32. Nemokėti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų (gaunantiems atlyginimą už darbą).

Suinteresuotų institucijų pasiūlyta alternatyva:

32. Nekeisti galiojančios pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimo tvarkos šių pensijų gavėjams, dirbantiems po pensijos paskyrimo ir gaunantiems atlyginimą už darbą.

33. Palaipsniui didinti šiuo metu nustatytą tarnybos trukmę pareigūno ar kario valstybinei pensijai už tarnybą gauti nuo 20 metų iki 25 metų. Atitinkamai palaipsniui didinti tarnybos trukmę nuo 5 metų iki 10 metų kitais įstatyme numatytais pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo atvejais.

34. Atsisakyti ateityje skirti pareigūno ar kario valstybines pensijas už tarnybą atleistiems dėl sveikatos, bet nepripažintiems invalidais pareigūnams ir kariams, neturintiems viso reikalaujamo 25 metų (pereinamuoju laikotarpiu – mažesnio) tarnybos stažo pensijai už tarnybą gauti. Dalines pensijas už tarnybą atleistiems iš tarnybos dėl sveikatos, bet nepripažintiems invalidais pareigūnams ir kariams skirti tik tuo atveju, jei jų susirgimo priežastis susieta su tarnybinių pareigų vykdymu ir su sąlyga, kad tarnybos trukmė yra ne trumpesnė kaip 10 metų.

35. Padidinti laikotarpį, kurio uždarbis imamas apskaičiuojant pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dydžius. Nustatyti, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos apskaičiuojamos iš trejų kalendorinių metų, buvusių prieš išėjimo į pensiją metus, vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Krašto apsaugos ministerijos pasiūlymas: į tarnybos laikotarpius vidutiniam mėnesiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti neįskaičiuoti tarnybos užsienyje laikotarpių.

36. Pakeisti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą ir valstybinių invalidumo pensijų apskaičiavimo tvarką. Nekeičiant šiuo metu galiojančio tarnybos trukmės po 1995 m. sausio 1 d. vertinimo, palaipsniui mažinti dabartinio pensijų dydžių didinimo 1,8 karto už tarnybos metus iki 1995 m. sausio 1 d. procentus. Pirmaisiais metais po reformos vietoj 1,8 karto pensija būtų didinama 1,7 karto už tarnybos laikotarpius iki 1995 m. sausio 1 d., antraisiais – 1,6 karto, trečiaisiais – 1,5 karto ir t.t., kol būtų pasiektas vienodas visų (ir iki 1995 m. sausio 1 d., ir po 1995 m. sausio 1 d.) tarnybos laikotarpių vertinimas. Tais atvejais, kai pareigūnas ar karys įgytų įstatymo reikalaujamą 25 metų (pereinamuoju laikotarpiu – mažesnį) stažą pareigūno ar kario valstybinei pensijai gauti, bet toliau nenutrauktų savo tarnybos, fiksuoti tais metais buvusius pensijų didinimo už tarnybos laikotarpius iki 1995 m. sausio 1 d. procentus.

37. Pareigūnų ir karių valstybines pensijas skirti laikinai, kol šių pensijų gavėjai įgis teisę gauti valstybines socialinio draudimo pensijas. Pereinamuoju laikotarpiu pareigūno ar kario valstybinės pensijos gavėjui įgijus teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją, pareigūno ar kario valstybinę pensiją mokėti ne visą, o 10 procentų mažesnę jos dalį. Taigi pirmaisiais po reformos metais įgijusiems teisę gauti valstybines socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams iki gyvos galvos būtų mokama visa valstybinė socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensija ir 90 procentų valstybinės pensijos; tiems, kas įgyja šią teisę antraisiais metais – 80 procentų ir t.t. Tokiu būdu per 10 metų pereinamąjį laikotarpį būtų pereita prie vienos pensijos sistemos: iki pareigūnas ar karys įgis teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, jis gaus valstybinę pensiją (kaip yra ir dabar); įgijęs teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, gaus tik ją.

Suinteresuotų institucijų pasiūlytos alternatyvos:

37. Krašto apsaugos ministerijos pasiūlyta alternatyva: pareigūno ar kario valstybinės pensijos gavėjui įgijus teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją, mokėti visą valstybinę socialinio draudimo pensiją ir 50 procentų pareigūno ar kario valstybinės pensijos.

37. Vidaus reikalų ministerijos pasiūlyta alternatyva: pareigūno ar kario valstybinės pensijos gavėjui įgijus teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją, tuo atveju, jei valstybinė socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensija mažesnė už pareigūno ar kario valstybinę pensiją, mokėti visą valstybinę socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją bei šių dviejų pensijų skirtumą, pastarąjį mokant iš valstybės biudžeto lėšų.

37. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pasiūlyta alternatyva: pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjai netenka tam tikros valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies (pavyzdžiui, po 10 procentų kasmet nuo atitinkamo įstatymo įsigaliojimo), tačiau jiems mokama visa pareigūno ar kario valstybinė pensija iki gyvos galvos.

38. Pareigūnų ir karių valstybines pensijas už tarnybą ir invalidumo pensijas indeksuoti kartu ir tiek pat, kaip valstybinių pensijų bazę.

39. Atsisakyti skirti ir nebemokėti valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio (šiuo metu - 138 Lt) priedo, mokamo asmenims, gaunantiems pareigūnų ar karių valstybines pensijas ir neturintiems kitų pajamų, iki jie įgis teisę gauti valstybines socialinio draudimo pensijas.

40. Atsisakyti skirti ir nebemokėti valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio (šiuo metu - 138 Lt) pensijos tebetarnaujantiems pareigūnams ir kariams, ištarnavusiems ne mažiau kaip 30 metų.

41. Padidinti tarnybos laikotarpį, kurį ištarnavęs pareigūnas ar karys galės kreiptis dėl pareigūno ar kario valstybinės pensijos skyrimo iš naujo. Nustatyti, kad pareigūno ar kario valstybinė pensija pagal naujus stažo ir vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio duomenis skiriama tik tais atvejais, kai pensijos gavėjas po pensijos paskyrimo ištarnauja ne mažiau kaip 3 kalendorinius metus.

42. Pertvarkyti pareigūnų ir karių valstybinių našlių ir našlaičių pensijų sistemą pagal 18.7 punktą. Jeigu pareigūnas ar karys, vykdydamas tarnybines pareigas, žuvo, jo sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams skirti pareigūnų ir karių valstybines našlių ir našlaičių pensijas. Žuvusio pareigūno ar kario sutuoktinis galės rinktis iš dviejų pensijų – ar gauti pareigūnų ir karių valstybinę našlių pensiją, ar valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją (tai yra ir toliau taikyti šiuo metu galiojančią tvarką). Žuvusio pareigūno ar kario nepilnamečiams našlaičiams suteikti teisę gauti abi priklausančias pensijas.

VII. PASIŪLYMAI DĖL MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ

PENSIJŲ SISTEMOS PERTVARKYMO

43. Toliau tęsti jau paskirtų mokslininkų valstybinių pensijų mokėjimą, tačiau sumažinti vienam asmeniui mokamų valstybinės ir valstybinės socialinio draudimo pensijų sumos ribą ir nustatyti ją lygią šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio.

44. Nemokėti mokslininkų valstybinių pensijų asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų (gaunantiems atlyginimą už darbą).

45. Patikslinti mokslinio darbo stažo mokslininkų valstybinei pensijai gauti sąvoką, nustatant, kad tai stažas, įgytas dirbant valstybinėse studijų ir mokslo įstaigose darbo sutarties ar valstybės tarnybos pagrindu.

46. Mokslininkų valstybines pensijas skirti ir toliau, bet nutraukti mokslinio darbo stažo mokslininkų valstybinei pensijai gauti įgijimą. Apskaičiuojant mokslininkų valstybines pensijas vertinti tik iki atitinkamos datos įgytą mokslinio darbo stažą.

47. Mokslininkams, neturintiems minimalaus mokslinio darbo stažo mokslininkų valstybinei pensijai gauti, šias pensijas skirti laikantis šio principo: pensiją skirti už tiek mokslinio darbo stažo metų, kiek jo įgyta iki atitinkamos datos (jei iki šios datos to stažo įgyta ne mažiau kaip 5 metai), jei mokslininkų valstybinės pensijos skyrimo metu mokslininkas turi ne mažiau kaip 10 metų mokslinio darbo stažo.

VIII. PASIŪLYMAI DĖL RENTŲ, SKIRIAMŲ IR MOKAMŲ VALSTYBINIŲ MUZIKINIŲ TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ORGANIZACIJŲ ARTISTAMS, PERTVARKYMO

48. Sukurti valstybinių muzikinių teatrų ir koncertinių organizacijų artistams papildomo pensinio draudimo sistemą kaupiamuosiuose profesiniuose pensijų fonduose.

49. Kol bus sukurti kaupiamieji pensijų fondai, valstybinių muzikinių teatrų ir koncertinių organizacijų artistų rentas skirti ir toliau, bet mokėti tol, kol asmuo įgis teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją, nemokant rentos asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų.